Didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse kasdien vyksta intensyviausias šalies eismas – ir būtent čia fiksuojama daugiausiai eismo įvykių bei avarijų. Detalesnė trijų didmiesčių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – eismo žalų statistika atskleidžia, kurios gatvės yra pavojingiausios, kokios savaitės dienos kelia didžiausią riziką ir kurių markių automobiliai dažniausiai nukenčia avarijose.
Vilnius pirmauja pagal avarijų skaičių ir padarytą žalą
Praėjusiais metais Vilniuje iš viso buvo užfiksuota beveik 18 tūkst. eismo įvykių – vidutiniškai apie 50 per parą, rodo „Lietuvos draudimo” duomenys. Jau ne vienerius metus pačia avaringiausia sostinės gatve išlieka Ukmergės gatvė: pernai draudimo bendrovė čia fiksavo 945 eismo įvykius – tai bene 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo” transporto žalų skyriaus vadovas, aiškina, kodėl tam tikros gatvės nuolat atsiduria rizikingiausiųjų sąraše:
„Didžiausio avaringumo gatvėse paprastai susideda keli rizikos veiksniai: jose eismas pats intensyviausias mieste, šios gatvės turi po kelias eismo juostas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas, dažnai kartu su lengvaisiais automobiliais eisme juda ir keleivinis bei krovininis transportas. Todėl tokiose gatvėse ypač svarbu laikytis saugaus atstumo, atidžiai manevruoti ir vengti tokių nepamatuotų veiksmų, kaip staigus persirikiavimas ar netikėtas stabdymas.”
Antroje vietoje pagal avaringumą sostinėje – Savanorių prospektas, kuriame pernai buvo fiksuotos 559 avarijos. Didelio dėmesio reikalauja ir Geležinio Vilko gatvė, Vilniaus aplinkkelis bei Ozo gatvė – kiekvienoje iš jų pernai registruota virš 400 eismo įvykių.
Pavojingiausios gatvės Kaune ir Klaipėdoje
Kaune avaringiausia gatve tapo Savanorių prospektas – čia pernai fiksuoti 558 eismo įvykiai. Toliau rikiuojasi Taikos prospektas (390 įvykių), Islandijos plentas (378), Pramonės prospektas (372) ir Karaliaus Mindaugo prospektas, kuris užbaigia miesto penketuką.
Klaipėdoje avaringumu išsiskiria Taikos prospektas su 388 fiksuotais įvykiais. Antroje vietoje – Šilutės plentas (261 įvykis), trečioje – Liepų gatvė (171). Po kiek daugiau nei 100 eismo įvykių užfiksuota Baltijos prospekte, Minijos ir Tilžės gatvėse, rodo bendrovės duomenys.
Finansiniai nuostoliai yra milžiniški. Pasak G. Petriko: „Bendra dėl avarijų didžiųjų šalies miestų gatvėse išmokėtų žalų suma pernai viršijo 43 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė – 23 mln. eurų – teko nukentėjusiems Vilniaus gatvėse. Tad Vilnius pirmauja ir pagal eismo įvykių skaičių, ir pagal avarijų metu padarytų nuostolių sumą.”
Kada rizika didžiausia: pavasaris, ruduo ir antradieniai
Draudiko duomenys rodo, kad avaringiausi metų laikotarpiai visuose didžiuosiuose šalies miestuose sutampa su pavasario ir rudens mėnesiais – ir kiekvienas sezonas turi savų priežasčių.
„Rudenį trumpėja dienos, blogėja matomumas, dažnesni lietūs, o pavasarį pavojų kelia po žiemos atsiradę kelio dangos pažeidimai bei išaugęs eismo dalyvių skaičius. Į gatves sugrįžta daugiau pėsčiųjų, dviratininkų, motorolerių ir motociklų vairuotojų. Be to, prasideda sodų ir sodybų sezonas – į kelius išvažiuoja daugiau vyresnio amžiaus vairuotojų, kurie po pertraukos vėl aktyviai dalyvauja eisme. Dėl to eismo srautai tampa įvairesni, o situacijos – mažiau nuspėjamos,” – komentuoja G. Petrikas.
Vasarą avaringumas sumažėja: baigiasi mokslo metai, žmonės atostogauja, miestų gatvės ištuštėja. Žiemą vairuotojai, tikėtina, būna atidesni dėl sudėtingų eismo sąlygų ir vairuoja lėčiau.
Vienas netikėčiausių duomenų – avaringiausia savaitės diena yra antradiennis. Pasak eksperto: „Daugeliui miestų biurų darbuotojų turint galimybę dalį laiko dirbti iš namų, antradieniai yra tapę naujaisiais pirmadieniais. Mat pirmąją darbo dieną dažnas renkasi dirbti iš namų, o į darbą leidžiasi tik antradienį.”
Kokių markių automobiliai dažniausiai patenka į avarijas
„Lietuvos draudimo” duomenimis, sostinės gatvėse avarijose dažniausiai nukenčia „Toyota” markės automobiliai. Tai lemia du pagrindiniai veiksniai:
- Didelis „Toyota” automobilių skaičius Lietuvos keliuose.
- Šios markės populiarumas tarp pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų – tokie automobiliai intensyviai naudojami piko valandomis, intensyviausiose miesto gatvėse, todėl statistiškai dažniau patenka į eismo įvykius.
Kaune tarp dažniausiai į avarijas patenkančių automobilių dominuoja „BMW” ir „Toyota” markės, o Klaipėdoje ryškiau išsiskiria „BMW” automobiliai.
Kaip elgtis po eismo įvykio: ką privalu žinoti
Nors leistinas greitis miestų gatvėse dažniausiai siekia 50 km/h, didesnių žalų išvengti vairuotojams ne visada pavyksta. Pernai didžiausia išmokėta suma už patirtą žalą siekė 50 000 eurų, o šiemet jau – 30 000 eurų. Stipriai apgadinus automobilį, toliau juo važiuoti po avarijos nebeįmanoma.
Pasak G. Petriko: „Praėjusiais metais patekę į eismo įvykį, automobilio transportavimo paslaugomis klientai pasinaudojo kone 2 700 kartų – tais atvejais kelionės tęsti nebebuvo įmanoma. Tad draudžiant automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, rekomenduojama pasidomėti, ar suteikiama transportavimo pagalbos po eismo įvykio paslauga.”
Vidutiniškai į avariją patekęs automobilis remontuojamas apie 13 dienų. Šiuo laikotarpiu aktualios tampa dvi paslaugos:
- Pakaitinis automobilis remonto laikotarpiui.
- Išlaidų automobilio nuomai atlyginimas.
G. Petrikas apibendrina: „Kai kurie draudikai šią paslaugą teikia ne tik savanorišku kasko draudimu, bet ir privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiems klientams. Todėl renkantis draudimą svarbu lyginti ne tik kainą, bet ir siūlomas sąlygas.”
Ar jums teko susidurti su eismo įvykiu miesto gatvėje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
