Nuo 25 iki 36 milijonų eurų — tiek per pastaruosius penkerius metus galėjo nepasiekti Lietuvos Kelių fondo dėl vienos sisteminės spragos. Krovinių vežėjai, techninę apžiūrą atlikę užsienyje — dažniausiai Vokietijoje — faktiškai galėjo išvengti transporto priemonių mokesčio, kurį pagal įstatymą privalo sumokėti prieš kiekvieną apžiūrą Lietuvoje. Sistema to nepatikrino. Penkerius metus.
Kaip spraga atsirado ir kaip veikė
Lietuvoje įregistruotos krovininio transporto priemonės — sunkvežimiai nuo 12 tonų ir puspriekabės — privalo kasmet mokėti transporto priemonių mokestį. Vieno standartinio vilkiko ir puspriekabės junginio suma vidutiniškai siekia 433 eurus per metus. Mokestis turi būti sumokėtas prieš privalomąją techninę apžiūrą — tai yra tikrinimo mechanizmas.
Problema atsirado 2020 m., kai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) generalinio direktoriaus įsakymo pakeitimu buvo automatizuota techninės apžiūros pripažinimo sistema. Iki tol tikrinimas, ar už transporto priemonę sumokėtas mokestis, buvo atliekamas rankiniu būdu. Po pakeitimo — sistema tapo automatizuota, o kartu dingo ir mokėjimo patvirtinimo patikra.
Rezultatas: dalis vežėjų techninę apžiūrą atliko Vokietijoje ar kitose ES šalyse, kur tikrinama tik techninė transporto priemonės būklė, ne mokestiniai įsipareigojimai Lietuvoje. Tokia apžiūra pagal ES taisykles buvo pripažįstama ir Lietuvoje — bet faktiškai niekas netikrino, ar mokestis sumokėtas.
Ar tai tyčia — tiria STT
Susisiekimo ministras Juras Taminskas dėl situacijos kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir prašo įvertinti, ar vežėjai šio mokesčio galėjo vengti tyčia, ar situacija susidarė dėl biurokratinių spragų. Tai svarbus skirtumas — nuo atsakymo priklausys ir lėšų išieškojimo mechanizmas.
Ministras yra perspėjęs: „Raginu kiekvieną vežėją, kuris nemokėjo ir žino, kad nemokėjo, susimokėti, nes mes vis tiek nustatysim, kas nemokėjo, ir tikrai ateisim tų lėšų pareikalauti.” Kaip tiksliai bus siekiama susigrąžinti jau susidariusią skolą — kol kas neaišku. Ministro teigimu, bus kalbamasi su ekspertais apie galimus išieškojimo būdus iš tų vežėjų, kurie geranoriškai nesumokės savarankiškai.
Kas keičiasi dabar
Susisiekimo ministerija ėmėsi dviejų lygių sprendimo. Pirmas — skubus: bus keičiamas LTSA direktoriaus įsakymas, pagal kurį užsienyje atlikta techninė apžiūra Lietuvoje bus pripažįstama tik pateikus mokesčio sumokėjimo patvirtinimą. Kol technologinis sprendimas neveikia — tikrinimas bus atliekamas rankiniu būdu. Antras — ilgalaikis: bus įgyvendinamas automatizuotas duomenų apsikeitimas tarp techninės apžiūros duomenų bazės (CTADB) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kuris leis tikrinti mokėjimus realiuoju laiku.
Papildomai nuo 2026 m. balandžio 16 d. mokestis išplėstas — jis dabar mokamas ir už specialios paskirties transporto priemones, kurių leidžiamas maksimalus svoris 12 000 kg ir daugiau.
Kiek tai liečia kelius
Surinktos lėšos keliauja tiesiai į Kelių priežiūros ir plėtros programą bei Kelių fondą. Kontekstas svarbus: 2026 m. KPPP biudžetas yra sumažintas iki 436,6 mln. eurų — tai mažiausia suma per dešimtmetį. Prarastos 25–36 mln. eurų per penkerius metus — suma, kuri akivaizdi tokio finansavimo kontekste.
Redakcijos vertinimu, spraga, trukusi penkerius metus ir leidusi išvengti dešimčių milijonų eurų mokesčių, yra sisteminė priežiūros nesėkmė — ne atskiras atvejis. Automatizavimas, sumažinęs biurokratiją, kartu pašalino ir vienintelę patikros grandį. Tai klasikinis atvejis, kai skaitmeninimas be papildomų apsaugos mechanizmų kuria naujas spragas. STT įsitraukimas rodo, kad valdžia pati nėra tikra, ar tai buvo aplaidumas — ar kažkas daugiau.
