Penkis taksistus apklausė vienas vilnietis po eismo įvykio sankryžoje, kur nebuvo pažymėtos perėjos. Tik vienas iš penkių žinojo taisyklę: sukant į šalutinį kelią, pėsčiasis turi pirmenybę net ir be perėjos žymėjimo. Keturi iš penkių profesionalių vairuotojų tą taisyklę nežinojo. Tai ne išimtis – tai KET spraga, apie kurią Lietuvos keliuose tylima.
Kada pėsčiasis turi pirmenybę ne perėjoje
Pagal Kelių eismo taisykles yra kelios konkrečios situacijos, kuriose vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį net ten, kur nėra nubrėžtos pėsčiųjų perėjos. Daugelis vairuotojų mano, kad be dryžių žymėjimo ar perėjos ženklo – nėra ir pareigos. KET sako kitaip.
Sukimas sankryžoje. Sukdamas į dešinę arba į kairę bet kurioje sankryžoje, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio kelią kerta. Net jei toje vietoje nėra pėsčiųjų perėjos žymėjimo – pareiga išlieka. Tačiau KET tiksliai apibrėžia, kam ši pareiga taikoma: pėsčiajam, kuris įžengė į važiuojamąją dalį, žengia į ją arba stovi prie pat eismo juostos krašto ir laukia galimybės įžengti. Pėsčiasis, stovintis toli nuo kelio krašto ir akivaizdžiai nelaukiantis galimybės pereiti, šios pirmenybės neturi. Tai viena dažniausiai pažeidžiamų taisyklių miestuose, nes vairuotojas, matydamas žalią šviesą ir neužblokuotą juostą, važiuoja ir nekreipia dėmesio į šaligatvio tęsinį.
Išvažiavimas iš kiemo ar stovėjimo aikštelės. Kaskart, kai išvažiuojate iš šalutinės teritorijos į pagrindinį kelią – privalomai praleidžiate visus pėsčiuosius, kurie eina šaligatviu ar važiuojamosios dalies pakraščiu. Ir čia perėjos žymėjimas nesvarbus.
Važiavimas atbulomis. Jei atbulinė eiga – pėsčiasis turi pirmenybę visais atvejais be išimties.
Ir dar vienas atvejis, kurį žino dar mažiau vairuotojų. Ar tai viskas? Ne.
Du atvejai, kai ne perėjoje esantis pėsčiasis turi absoliutų pirmenybę
Yra du scenarijai, kai pėsčiojo pirmenybė galioja visur – neatsižvelgiant į vietą, laiką ir aplinkines sąlygas.
Pirmas – asmuo su regos negalia, signalizuojantis balta lazdele. Pagal KET, tokį pėsčiąjį privalote praleisti net vidury kelio, net žaliame šviesofore, net jei jis eina išilgai, o ne skersai. Jokie kiti kriterijai neaktualūs.
Antras – asmuo su negalia, važiuojantis per kelią neįgaliojo vežimėliu. Taisyklė ta pati: visur, visada, be išimčių.
Šie du atvejai KET išskirti specialiai – ir tai vieninteliai atvejai, kai žodis „visur” tekste vartojamas tiesiogine prasme.
Kada ne perėjoje esantis pėsčiasis pirmenybės NETURI
Čia svarbu nenukrypti į kitą kraštutinumą. Pėsčiasis, kertantis kelią ne perėjoje ir ne sankryžoje – pats turi pasirūpinti savo saugumu. KET nustatyta, kad tokiu atveju jis privalo pereiti gerai matomoje vietoje, stačiu kampu, kuo greičiau, įsitikinus, kad eismas leidžia tai padaryti saugiai.
Kitaip tariant: pėsčiasis, staiga išbėgantis į važiuojamąją dalį tarp sankryžų, neturi pirmenybės prieš vairuotoją. Atsakomybė tokiu atveju gula ant pėsčiojo pečių – nebent vairuotojas važiavo akivaizdžiai per greitai arba turėjo galimybę išvengti susidūrimo, bet to nepadarė.
Taigi riba tarp „pėsčiasis turi pirmenybę” ir „pėsčiasis neturi pirmenybės” – ne dryžiai ant asfalto, o situacijos kontekstas: ar tai sankryža, ar išvažiavimas, ar tiesiog vidurinis kelio ruožas.
Kokia bauda gresia, jei nepraleidžiamas pėsčiasis
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 4 dalį, nepraleidus pėsčiojo gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų ir galimas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Tai bazinis scenarijus.
Jei vairuotojo veiksmai privertė pėsčiąjį stabtelėti, atsitraukti ar keisti kryptį – situacija gali būti kvalifikuota pagal griežtesnį ANK 420 straipsnį (pavojingas vairavimas). Tokiu atveju bauda siekia iki 300 eurų, o teisių atėmimas tampa beveik garantuotas. Ir ne, žalias šviesoforas čia nėra pateisinimas – net ir degant žaliam signalui, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kuris įžengė į perėją leistinu metu ir dar nebaigė kirsti gatvės.
Pati sudėtingiausia vieta – sankryžos be perėjos žymėjimo. Tokių Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių. Ir kaip rodo minėto vilniečio apklausa – dauguma vairuotojų ten važiuoja taip, lyg pėsčiojo teisių ten nebūtų.
Ką daryti praktiškai: taisyklė, kurią galima prisiminti
Lengviausias būdas nepakliūti – prisiminti vieną principą: jei jūsų automobilis keičia kryptį, pėsčiasis turi pirmenybę. Sukate į dešinę – praleidžiate. Sukate į kairę – praleidžiate. Išvažiuojate iš kiemo – praleidžiate. Važiuojate atbulomis – praleidžiate.
Tiesioginis judėjimas be krypties keitimo – kita situacija. Tada prioritetus lemia tai, ar yra perėja, ar pėsčiasis jau įžengė į jūsų juostą, ar jis laukia ant šaligatvio krašto. Bet kai tik ranka pasiekia pavarų svirtį sukimui – galvokite apie šaligatvio tęsinį.
Daugelis nesusimąsto apie tai, kol negauna baudos. Arba kol nesusiduria su situacija, kurios išvengti buvo galima per vieną sustojimą.
