Prie degalinės stovite ir žiūrite į ekraną — litro kaina, suvartoto kuro skaičius. Tai, ką matote, atrodo patikima. Tačiau JAV vyriausybinių agentūrų — CISA, FBI, NSA ir Energetikos ministerijos — bendrame perspėjime teigiama, kad sistema po žeme, kuri tuos duomenis renka, gali būti įsilaužėlių rankose. Ir tai nėra tik Amerikos problema.
Kas yra ATG sistema ir kodėl ji tapo taikiniu
Kiekviena degalinė turi požeminį baką — ir tą baką stebi specialus prietaisas, vadinamas ATG (Automatic Tank Gauge). Jis realiu laiku matuoja degalų lygį, temperatūrą ir galimus nuotėkius. Šie duomenys naudojami tiekimo planavimui, saugos kontrolei ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymui.
Problema: daugelis šių sistemų buvo suprojektuotos dar tada, kai internetas degalinių infrastruktūroje nebuvo įprastas. Vėliau jos buvo prijungtos prie tinklo — kad būtų galima stebėti nuotoliniu būdu — bet be tinkamų saugumo priemonių. Rezultatas: tūkstančiai ATG sistemų pasaulyje yra pasiekiamos per viešąjį internetą su silpnais arba standartiniais slaptažodžiais.
Įsilaužėliai tai žino. Ir naudojasi.
Ką gali padaryti įsilaužėlis ATG sistemoje
Svarbu suprasti, ko įsilaužėlis negali padaryti: jis negali per internetą išleisti degalų iš bako ar sustabdyti siurblio. Fizinė infrastruktūra lieka fizine. Tačiau tai, ką jis gali padaryti — yra pavojinga kitu būdu.
Pakeitus duomenis sistemoje — degalų lygio rodmenis, temperatūros reikšmes, nuotėkio signalus — operatoriai gauna klaidingą vaizdą apie tai, kas vyksta požeminiame bake. Išjungtas nuotėkio signalas reiškia, kad aplinkosauginė problema gali būti nepastebėta dienomis. Suklastotas kiekio rodmuo reiškia, kad degalų tiekimo logistika paremta klaidingais duomenimis.
Amerikiečių žiniasklaida anksčiau pranešė, kad kai kuriais atvejais įsilaužėliai — tiriamasis kelias vedė Irano kryptimi — pakeitė ekranų rodmenis keliose JAV valstijose, nekeisdami faktinių degalų kiekių. Tai klasikinis dezinformacijos per infrastruktūrą modelis: ne sunaikinti sistemą, o priversti ja netikėti arba ja pasikliauti nepagrįstai.
Ar tai aktualu Lietuvai ir Baltijos šalims
Pats ATG sistemų pažeidžiamumas yra globalus — tos pačios sistemos (pvz., Veeder-Root serijos prietaisai) naudojamos ir Europoje. Ar konkrečios Lietuvos degalinių sistemos yra pažeidžiamos, nėra viešai žinoma — nei „Circle K”, nei „Neste”, nei kiti operatoriai šia tema viešai nekomunikuoja.
Tačiau principas tas pats: jei ATG sistema prijungta prie interneto be tinkamų apsaugos priemonių — ji yra potencialus taikinys. O Baltijos šalių energetikos infrastruktūra pastaraisiais metais yra žinomas kibernetinių aktyvistų ir valstybinių veikėjų interesų objektas.
Ar to pakanka, kad reikėtų jaudintis pildant degalus? Ne — eilinis automobilistas tiesioginio pavojaus patirti negali. Tačiau tai yra signalas apie tai, kaip modernėja grėsmės energetikos infrastruktūrai.
Platesnė pamoka: nuo degalinių iki EV įkrovimo stotelių
Šis atvejis atskleidžia tendenciją, kuri tik stiprės. Degalinė jau seniai nėra tik pompa ir bakas — tai skaitmeninių sistemų mazgas su nuotolinio valdymo prieiga, debesų kompiuterija ir tiekimo grandinės integracija.
Ta pati logika galioja ateičiai: greitojo įkrovimo stotelės prie automagistralių, vandenilio degalinės, baterijų sandėliavimo sistemos — visos josturės skaitmeninį valdymo sluoksnį. Ir jei degalinių ATG sistemos dešimtmečius stovėjo prie interneto be rimtos apsaugos, kyla pagrįstas klausimas: ar naujos energetikos infrastruktūros kūrėjai išmoko šią pamoką?
Redakcijos vertinimu, JAV agentūrų perspėjimas yra svarbus ne tiek dėl konkrečių incidentų, kiek dėl precedento: fizinė infrastruktūra, kurios saugumą mes laikome savaime suprantamu dalyku, tampa kibernetinių grėsmių dalimi. Automobilistai to nematys — bet tai nereiškia, kad to nėra.
