Termometras rodo +32 °C ir daugiau — ir kaip tik tokiomis dienomis pagalbos kelyje tarnybos sulaukia daugiausia iškvietimų. Ne neatsitiktinai: karštis veikia automobilį kitaip nei šaltis, tik nedaugelis apie tai galvoja prieš sėsdami į kabiną.
Britų pagalbos kelyje asociacija RAC apskaičiavo, kad ypač karštomis dienomis gedimų skaičius gali būti apie 20 proc. aukštesnis nei įprastą birželio pirmadienį. Dalis tų gedimų — neišvengiami. Dalis — visiškai išvengiami keliais paprastais veiksmais prieš išvykstant.
Kas pirmiausia kenčia nuo karščio
Du dalykai po gaubtu reikalauja dėmesio pirmiausia — alyva ir aušinimo skystis.
Alyvos lygis: patikrink prieš ilgesnę kelionę. Per karštį variklis dirba intensyviau, alyvos sąnaudos didesnės. Jei lygis žemas — papildyk.
Aušinimo skystis turi būti tarp „min” ir „max” žymų. Jei žemiau minimumo — papildyk pats, kai variklis šaltas, ir kuo greičiau patikrink servise. Perkaitęs variklis karštą dieną — ne tik gedimas, bet ir potencialiai brangus remontas.
Dar vienas neakivaizdus karščio poveikis: asfaltas. Esant aukštai temperatūrai, kelio danga minkštėja — tamsiomis dėmėmis matomos vietos, kur dervos lydosi. RAC primena, kad tokiomis sąlygomis padangų sukibimas su kelio danga keičiasi, o kai kurios savivaldybės net išvažiuoja su žvyravimo technika — tik ne žiemai, o vasarai.
Kaip išlaikyti saloną vėsų
Keletas sprendimų, kurių efektyvumas neproporcingas jų paprastumui:
- Parkavimas pavėsyje. Akivaizdu — bet dažniausiai ignoruojama. Pavėsyje paliktas automobilis salono temperatūrą gali išlaikyti keliolika laipsnių žemesnę.
- Odinės sėdynės. Tiesioginėje saulėje jos įkaista iki skausmingo lygio. Uždėk ant jų striukę ar pledą, jei parkuoji lauke.
- Klimato kontrolė. Ar tikrai žinai, kaip ji veikia optimaliausiai? Verta perskaityti automobilio instrukciją — ne visi nustatymai vienodai efektyviai atvėsina saloną per pirmąsias minutes.
Ką turėti automobilyje karštą dieną
RAC rekomenduoja kelionei karštu oru pasiimti: pakankamai vandens visiems keleiviams, užkandžių, kurie neištirps, skrybėlę ar skėtį, apsauginį kremą nuo saulės. Jei kelionė ilga arba maršrutas nepatikimas — verta turėti ir išpakuotą pagalbos kelyje programėlę telefone: kai gestum ir ryšys silpnas, registruota paskyra su išsaugotais duomenimis padeda greičiau sulaukti pagalbos.
Telefoną — visiškai įkrautą. Karštis greičiau seka akumuliatorių tiek automobilio, tiek telefono.
Gyvūnai automobilyje — nulinė tolerancija
RAC tai sako tiesiai: palikti gyvūną užrakintame karšto automobilio salone — gali būti mirtina. Net dešimt minučių tiesioginiame saulės spindulyje pakelia salono temperatūrą iki pavojingo lygio. Jei keliaujate su augintiniais — planuokite sustojimus pavėsyje ir niekada nepalikite jų vienų uždarytoje mašinoje.
Jei vis tiek gestumet
Karštos dienos piko valandomis pagalbos kelyje tarnybos dirba perkraunamos — laukimo laikas gali būti ilgesnis nei įprastai. RAC prašo kantrybės ir primena: laukdami — ieškokite pavėsio, ne sėdėkite įkaitusiame automobilyje.
Lietuvoje vasaros karščiai retai siekia britiškų rekordų lygį, tačiau +28–32 °C dienos jau tampa norma. Aušinimo sistemos perkaitimas, išsikrovęs akumuliatorius ar per mažas aušinimo skysčio lygis — tai gedimų priežastys, kurios nesirenkia geografijos.
