Liepos 10 dieną Lietuvos keliuose užregistruotas 41 eismo įvykis, iš kurių 16 buvo įskaitiniai. Policijos duomenimis, per parą žuvo keturi žmonės, dar 15 eismo dalyvių buvo sužeisti, tarp jų – vienas nepilnametis.
Trys eismo įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, tačiau nė vienas neblaivus vairuotojas nesukėlė įskaitinio eismo įvykio. Skaudžiausios nelaimės užfiksuotos Kaune, Švenčionių ir Varėnos rajonuose.
Liepos 10-osios eismo įvykių statistika
Policijos paskelbta paros suvestinė atskleidžia itin skaudžią situaciją šalies keliuose.
- Užregistruotas 41 eismo įvykis.
- 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai.
- Žuvo 4 žmonės.
- Sužeista 15 žmonių.
- Tarp nukentėjusiųjų buvo vienas nepilnametis.
- 3 eismo įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
- Neblaivūs vairuotojai įskaitinių eismo įvykių nesukėlė.
Įskaitiniu laikomas toks eismo įvykis, per kurį žūsta arba yra sužalojamas bent vienas žmogus. Tokios nelaimės dažniausiai turi ilgalaikių pasekmių ne tik nukentėjusiesiems, bet ir jų artimiesiems.
Švenčionių rajone nuo kelio nuvažiavo ir apvirto automobilis
Liepos 10 dieną apie 13 val. 10 min. Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 62-ajame kilometre, ties Zalavo kaimu, įvyko mirtina avarija.
1963 metais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Toyota Auris“ nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Per eismo įvykį žuvo kartu automobiliu važiavusi 1964 metais gimusi keleivė.
Dėl nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Ši Baudžiamojo kodekso nuostata taikoma, kai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyksta avarija, per kurią žūsta žmogus.
Kaune susidūrimas virto grandinine avarija
Dar viena tragiška nelaimė apie 12 val. 50 min. įvyko Kaune, Savanorių prospekte. Iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis „Opel Zafira“, kurį vairavo 1961 metais gimęs vyras, atsitrenkė į pirmąja eismo juosta važiavusį autobusą „Iveco“.
Po smūgio „Opel Zafira“ nuvažiavo nuo pasirinktos važiavimo trajektorijos ir atsitrenkė į elektros skydinę bei medį. Tuo metu autobusas kliudė antroje eismo juostoje buvusį automobilį „Peugeot 5008“.
Smūgių grandinė tuo nesibaigė. „Peugeot 5008“ atsitrenkė į priekyje buvusį automobilį „Toyota Prius“, o šis – į automobilį „Porsche Macan GTS“.
Per eismo įvykį sunkiai sužalotas „Opel Zafira“ vairuotojas. 13 val. 49 min. buvo konstatuota jo mirtis. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Varėnos rajone susidūrė du automobiliai
Apie 16 val. 45 min. Varėnos rajone, kelio Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė 78-ajame kilometre, susidūrė automobiliai „Opel Vectra“ ir „Subaru Forester“.
Pirminiais policijos duomenimis, 1991 metais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Opel Vectra“ galėjo išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Ten jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Subaru Forester“, kurį vairavo 1958 metais gimęs vyras.
Per stiprų susidūrimą žuvo 1967 metais gimusi „Opel“ keleivė. Abu automobilių vairuotojai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę.
Tikslias avarijos priežastis nustatys tyrimą atliekantys pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Vilniuje perėjoje sužalotas dviratininkas
Liepos 10 dieną apie 20 val. 30 min. Vilniuje, Antakalnio gatvėje, automobilis „Mazda“ kliudė per pėsčiųjų perėją važiavusį dviratininką.
Automobilį vairavo 1984 metais gimusi moteris, o sužalotas dviratininkas gimė 1999 metais. Jam buvo suteikta medicinos pagalba ligoninėje, vėliau vyras išleistas gydytis ambulatoriškai.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kelių eismo taisyklės numato, kad dviratininkas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, paprastai turi nulipti nuo dviračio ir jį vestis. Vis dėlto tai neatleidžia vairuotojų nuo pareigos artėjant prie perėjos sumažinti greitį, stebėti aplinką ir būti pasirengusiems sustoti.
Vilniuje neblaivus vairuotojas rėžėsi į apšvietimo stulpą
Apie 3 val. 7 min. Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, automobilis „Toyota“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą.
Automobilį vairavusiam 1992 metais gimusiam vyrui nustatytas 2,31 promilės girtumas. Tai laikoma sunkiu neblaivumo laipsniu.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje taikoma, kai transporto priemonę vairuojančiam asmeniui nustatomas didesnis nei 1,5 promilės girtumas.
Šalčininkų rajone vairuotojui nustatytas 3,34 promilės girtumas
Apie 15 val. 25 min. Šalčininkų rajone, kelių Vilnius–Lyda ir Ažulomis–Šalčininkai–Milvydai sankryžoje, pastebėtas į griovį nuvažiavęs automobilis „Volvo V40“.
1981 metais gimusiam automobilio vairuotojui nustatytas net 3,34 promilės girtumas. Esant tokiai alkoholio koncentracijai žmogaus reakcija, koordinacija ir gebėjimas vertinti pavojų būna itin stipriai sutrikę.
Dėl vairavimo esant sunkiam girtumui pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.
Viena klaida kelyje gali sukelti smūgių grandinę
Liepos 10-osios įvykiai rodo, kad skaudžias pasekmes gali sukelti ne tik didelis greitis ar vairavimas apsvaigus. Pavojinga situacija gali susidaryti išvažiuojant iš šalutinio kelio, trumpam praradus automobilio kontrolę arba neįvertinus priešpriešinio eismo.
Eismo saugumo specialistai nuolat primena, kad vairuotojas privalo pasirinkti ne tik leistiną, bet ir saugų greitį. Jis turi būti pritaikytas prie kelio būklės, matomumo, oro sąlygų, eismo intensyvumo ir asmeninių vairuotojo gebėjimų.
„Saugus greitis ne visada sutampa su didžiausiu leistinu greičiu. Vairuotojas turi važiuoti taip, kad bet kuriuo metu galėtų kontroliuoti transporto priemonę ir sustoti atsiradus kliūčiai“, – pabrėžia eismo saugumo specialistai.
Kaune įvykusi avarija taip pat parodė, kaip vienas pradinis susidūrimas gali įtraukti kelias transporto priemones. Miesto gatvėse ypač svarbu laikytis saugaus atstumo ir atidžiai stebėti ne tik priekyje važiuojantį automobilį, bet ir bendrą eismo situaciją.
Policija ragina vairuotojus elgtis atsakingai
Vasarą šalies keliuose padaugėja automobilių, motociklų, dviračių ir kitų transporto priemonių. Didesnis eismo intensyvumas reiškia, kad net nedidelis neatidumas gali baigtis susidūrimu.
Vairuotojams rekomenduojama:
- prie vairo nesėsti vartojus alkoholio;
- laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių;
- artėjant prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų sumažinti greitį;
- prieš išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą įsitikinti, kad manevras saugus;
- ilgesnėse kelionėse reguliariai sustoti pailsėti;
- atsisakyti telefono ir kitų dėmesį blaškančių veiksmų vairuojant;
- greitį pasirinkti pagal realias eismo ir kelio sąlygas.
Liepos 10-osios statistika dar kartą primena, kad saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio sprendimų. Atsakingas elgesys, dėmesingumas ir Kelių eismo taisyklių laikymasis gali padėti išvengti nelaimių bei išsaugoti gyvybes.
Kaip, jūsų nuomone, būtų galima sumažinti skaudžių avarijų skaičių Lietuvos keliuose? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
