Liepos 12 d. į žiniasklaidą pateko dokumentai, rodantys, kad Europos Komisija konsultuojasi su automobilių gamintojais dėl naujos ISA sistemos versijos. Skirtumas nuo dabar galiojančios — esminis: automobilis ne tik perspėtų apie viršytą greitį, bet ir pats stabdytų. Be vairuotojo įsikišimo galimybės.
Numatoma data — 2030 m. Tai dar ne oficialus teisės akto projektas, tačiau konsultacijos su gamintojais ir kelių eismo saugumo organizacijomis, pasak „The Telegraph”, jau vyksta.
Kas keistųsi nuo dabartinės ISA
Šiuo metu ISA sistema, privaloma visuose naujos gamybos ES automobiliuose nuo 2024 m. liepos mėnesio, veikia informaciniu principu: kamera nuskaito kelio ženklą, GPS patikrina žemėlapio duomenis, vairuotojas gauna garsinį arba vaizdinį įspėjimą. Sistemą galima išjungti — tačiau ji automatiškai vėl įsijungia kiekvieną kartą užvedus variklį.
Naujoji koncepcija šio pasirinkimo nepaliktų. Automobilis nuolat tikrintų savo poziciją, lygintų ją su greičio apribojimų duomenų baze ir, viršijus leistiną ribą, autonomiškai mažintų variklio galią. Iš vairuotojo — tik stebėtojo vaidmuo.
Techniškai tai įgyvendinama be didelių investicijų: daugumoje nuo 2024 m. gaminamų automobilių reikėtų tik programinės įrangos atnaujinimo, ne naujų komponentų.
GPS karo trukdžiai — problema, apie kurią EK tyli
Čia prasideda rimtesni klausimai. Naujoji sistema remtųsi tais pačiais šaltiniais kaip ir dabartinė ISA — kelio ženklų atpažinimo kameromis ir GPS duomenimis. Tačiau GPS patikimumas Baltijos regione per pastaruosius metus tapo realia problema.
Rusijos elektroninės kovos veiksmų poveikis, lydintis karą Ukrainoje, kelis kartus sukėlė didelius GPS signalo iškraipymus Šiaurės Lenkijoje ir Baltijos šalyse. 2025 m. fiksuoti atvejai, kai navigacijos sistemos automobilius rodė keliomis dešimtimis kilometrų nuo tikrosios vietos — kai kurios — Baltijos jūros viduryje. Jei tokio iškraipymo metu sistema sprendžia, kokio greičio apribojimas galioja jūsų kelyje, ir tuo sprendimu remiasi autonominis stabdymas — pasekmės nenuspėjamos.
Ar EK šią riziką įvertina konsultacijų dokumentuose? Iš nutekėjusios informacijos — nematyti.
Sistema klysta jau dabar
Dabartinės ISA sistemos klaidų norma realiomis sąlygomis nėra viešai audituota. Tyrimų bendrovė Thatcham Research, analizavusi ISA veikimą, užfiksavo atvejų, kai sistema rodė neegzistuojančius greičio apribojimus arba neteisingai nuskaitė ženklus prie automagistralių išvažiavimų ir laikinų kelio darbų zonų.
Dabartinėje sistemoje tokia klaida reiškia nepatogų pyptelėjimą. Aktyviosios kontrolės versijoje — staigų stabdymą greitkelyje.
ES šalyse nėra suderintų standartų, kaip turi būti pastatyti kelio ženklai. Sistema, gerai veikianti Vokietijoje, Italijoje ar Lenkijoje kartais nuskaito visiškai kitaip — fiksuodama reklaminius skydus ar ženklus kitoms transporto priemonių kategorijoms.
Kibernetinė rizika: automobilis, valdomas iš išorės
Kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį į kitą aspektą: sistema, kuri autonomiškai stabdo automobilį remdamasi išoriniais duomenimis, iš esmės leidžia valdyti transporto priemonę nuotoliniu būdu. Tai ne teorinė grėsmė — tai struktūrinė savybė.
Projekte numatyta galimybė vairuotojui trumpam „perrašyti” sistemos sprendimą stipriau spaudžiant akceleratorių. Tai apsaugos nuo visiško automobilio perėmimo mechanizmas. Tačiau ar to pakanka — kibernetinio saugumo ekspertai mano, kad ne.
Politinė ekonomika: kam tai nepatogu
Yra dar vienas argumentas, kuris beveik niekada neįtraukiamas į oficialius diskusijų dokumentus: baudos už greičio viršijimą daugelyje ES šalių yra reikšmingas valstybių biudžetų šaltinis. Automatizuotas greičio laikymasis reikštų šių pajamų sumažėjimą. Greičio kontrolės infrastruktūra — kamerų tinklai, radaro sistemos — kainavo milijardus eurų, įskaitant ES lėšas.
Ar tai sulaikys EK? Sunku pasakyti. Bet tai paaiškina, kodėl tokių planų įgyvendinimas dažnai užtrunka ilgiau nei skelbiama.
Redakcijos vertinimu, prieš perkeliant ISA iš perspėjimo į autonominio stabdymo režimą, EK turėtų paskelbti nepriklausomą auditą, rodantį sistemos klaidų normą realiomis sąlygomis — įskaitant GPS trukdžių scenarijus. Kol tokio audito nėra, 2030 m. terminas atrodo kaip politinis signalizavimas, o ne inžinerinė realybė.
