2025 m. gruodžio 15 d. Administracinių nusižengimų kodekse įvyko pokytis, kurio daugelis vairuotojų nepastebėjo. Įstatymu Nr. XV-624 buvo perrašytas 419 straipsnis – jis nustojo būti bendra „rinkliavų“ norma ir dabar taikomas konkrečiai vienai sričiai. Šalia jo atsirado visiškai naujas 419¹ straipsnis. Skirtumas svarbus, nes baudos dydžiai juose nesutampa beveik dvigubai.
Ką dabar reglamentuoja ANK 419 straipsnis
Naujoji redakcija skirta vietinei rinkliavai už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius ir kraštovaizdžio objektų teritorijas. Straipsnio 1 dalis nustato, kad šių nuostatų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 20 iki 40 eurų. Pagal 2 dalį, pakartotinis toks nusižengimas – jau nuo 40 iki 100 eurų.
Naujasis 419¹ straipsnis skirtas visai kitam dalykui – įvažiavimui į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkai. Ten baudos gerokai didesnės: nuo 40 iki 80 eurų, o pakartotinai – nuo 80 iki 200 eurų. Todėl teiginys „ANK 419 straipsnis – tai apie taršos zonas“ nuo gruodžio yra klaidingas.
Kur Lietuvoje ši rinkliava realiai taikoma
Ryškiausias pavyzdys – Neringos savivaldybės administruojama Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija. Vietinė rinkliava ten renkama Alksnynės kontrolės poste, o dydis priklauso nuo sezono: vasaros piko metu, nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d., lengvajam automobiliui – 50 eurų, likusiu metų laiku – 10 eurų. Motociklams ištisus metus taikomas 10 eurų tarifas, automobiliams-gyvenamiesiems namams – 50 eurų piko metu ir 20–30 eurų kitu laiku. Metinė lengvųjų automobilių rinkliava siekia 500 eurų. Tik elektra varomos transporto priemonės dešimt mėnesių įvažiuoja nemokamai, o piko sezonu moka sumažintą 25 eurų tarifą. Nuo rinkliavos atleidžiami judėjimo negalią turintys asmenys, kurių registracijos liudijime yra žyma SV.
Kada iš tikrųjų surašomas protokolas
Bet jei prie įvažiavimo stovi užtvaras ir kontrolės postas, kaip apskritai galima pažeisti šią tvarką? Būtent čia dažniausiai ir kyla nesusipratimų. Bauda pagal ANK 419 straipsnį taikoma ne tik už visišką nesumokėjimą – ji apima bet kokį rinkliavos nuostatų pažeidimą. Praktikoje tai reiškia pasinaudojimą lengvata, į kurią asmuo neturi teisės, svetimo leidimo naudojimą, deklaruotų duomenų neatitikimą arba įvažiavimą aplinkkeliais ten, kur teritorija kontroliuojama ne barjeru, o kitomis priemonėmis. Svarbu suprasti ir tai, kad paskirta bauda nepanaikina pareigos sumokėti pačią rinkliavą – tai dvi atskiros prievolės.
Verta žinoti ir ANK 610 straipsnio mechanizmą: kai nusižengimas padaromas pirmą kartą, kartu su protokolu gali būti surašomas administracinis nurodymas. Sumokėjus per jame nurodytą terminą, mokama tik pusė minimalios baudos – šiuo atveju 10 eurų vietoj 20. Bet ši galimybė galioja tik vieną kartą…
Kodėl verta pasitikrinti prieš kelionę
Saugomos teritorijos Lietuvoje užima apie 18,5 proc. šalies ploto, o rinkliavas savo teritorijose gali nustatyti kiekviena savivaldybė atskirai – vieno, visai šaliai bendro tarifo nėra. Tai reiškia, kad prieš kelionę į nacionalinį ar regioninį parką tarifus ir mokėjimo tvarką reikia tikrinti konkrečios savivaldybės tinklalapyje, o ne remtis prieš metus girdėta suma.
Ignoruoti šį žingsnį – kelias į situaciją, kai vietoj poilsio pradžios kelionė prasideda ginču prie kontrolės posto arba baigiasi protokolu, atėjusiu paštu po kelių savaičių.
