Įprastos kelių policijos patikros metu automobilio numerio ženklas atrodo visiškai normalus – įskaitomas, švarus, be jokių akivaizdžių pažeidimų. Bet fotoradarui nufotografavus tą patį automobilį pažeidimo akimirką, numeris nuotraukoje tampa neįskaitomas. Būtent apie tokį metodą įspėja Švedijos policija.
Metodo esmė – ne fizinis numerio uždengimas ar sulankstymas, o paviršiaus, atspindinčio šviesą, savybių pakeitimas. Ant lentelės naudojamos specialios plėvelės, juostelės ar priemonės, kurios kitaip reaguoja į fotoradaro blykstę, nei į paprastą dienos šviesą.
Kaip tai veikia – ir kodėl sunku pastebėti
Švedijos kelių policijos padalinio vadovas Petteris Magnussonas portalui „Nyheter24.se” paaiškino, kad įprastos apžiūros metu tokia lentelė neišsiskiria niekuo – ji atrodo kaip bet kuri kita. Problema iškyla tik tada, kai fotoradaro blykstė atsimuša nuo paviršiaus tokiu būdu, kad neleidžia aiškiai užfiksuoti simbolių.
Kitaip tariant, žmogaus akiai ir įprastam patikros metu – viskas tvarkoje. Fotoradaro objektyvui – jau ne. O kadangi pati priemonė nekeičia numerio formos ar spalvos, ją pastebėti įprastos kelio patikros metu praktiškai neįmanoma.
Kodėl policija dėl to nerimauja
Švedijos policija baiminasi, kad plačiau paplitęs metodas gali turėti tiesioginį poveikį eismo saugumui. Jei vairuotojai patikėtų, kad fotoradarai negali užfiksuoti jų automobilio, dalis jų gali pasijusti nebaudžiami ir dažniau viršyti leistiną greitį.
Be to, tokios priemonės trukdo ne tik fotoradarams. Panašios plėvelės ir preparatai gali sutrikdyti ir kitas automatinio numerio ženklų atpažinimo sistemas – tokias, kokios naudojamos, pavyzdžiui, mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Ar tai plinta po Europą
Užsienio žiniasklaidos duomenimis, metodas laipsniškai plinta Europoje – panašių atvejų fiksuota ir Jungtinėje Karalystėje. Ekspertai neatmeta, kad panašūs sprendimai netrukus gali pasirodyti ir kitose šalyse.
Kaip tai vertinama pagal KET ir kokia bauda gresia Lietuvoje
Lietuvoje šis klausimas reglamentuotas aiškiai. KET 4 priedo 1 punktas nustato, kad valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą – jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję.
Realią finansinę atsakomybę už tai numato ANK 415 straipsnis. Jo 5 dalis tiesiogiai numato baudą už transporto priemonės su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais vairavimą – nuo 240 iki 340 eurų. Tai gerokai griežčiau nei paprastas apsunkintos įskaitomybės pažeidimas – įstatymų leidėjas tokį veiksmą prilygina numerio klastojimui.
Atskirai, to paties straipsnio 4 dalis numato baudą nuo 30 iki 50 eurų už transporto priemonių su įrengtomis greičio matavimą trukdančiomis priemonėmis vairavimą. Priklausomai nuo aplinkybių, pareigūnai gali taikyti bet kurią iš šių nuostatų – o kartais ir abi vienu metu.
Ar tokia „apsauga” apskritai verta rizikos
240–340 eurų bauda – suma, kurią daugelis vairuotojų vadintų rimta. O rizika, kad pareigūnas pastebės neįprastą lentelės paviršių ar blizgesį net įprastos patikros metu, niekur nedingsta. Sunku nepastebėti, kad bandymas apgauti vieną sistemą dažniausiai baigiasi susidūrimu su kita – jau žmogiška, ne technine.
Kelių policija primena: skaidrus, tvarkingas ir niekuo nepridengtas valstybinio numerio ženklas – ne rekomendacija, o teisinis reikalavimas, galiojantis nepriklausomai nuo to, kokią techniką naudoja fotoradaras.
