Rytas, naktys jau vėsesnės nei prieš savaitę. Automobilis stovėjo prie namo visą naktį, vairuotojas atsisėda, pasuka raktelį – ir nieko įtartino nepastebi. Bet kartais po kapotu jau būna kažkas apsigyvenęs, ir tas „niekas neįtartino” gali baigtis tragiškai per kelias sekundes nuo užvedimo.
Rudenį, kai naktys tampa šaltesnės ir drėgnesnės, benamės ar tiesiog lauke gyvenančios katės pradeda ieškoti šiltos, sausos ir apsaugotos vietos. Automobilis, kuris tą vakarą jau važiavo, tokią vietą pasiūlo tiesiogiai po kapotu.
Kodėl variklio skyrius katei atrodo patrauklus
Variklio blokas neatvėsta akimirksniu, sustabdžius automobilį. Likutinė šiluma po važiavimo išlieka ilgai, o po kapotu iš esmės sausa ir apsaugota nuo vėjo – katei, gyvenančiai lauke, tai patogi nakvynės vieta. Gyvūnui nebūtina lipti per patį kapotą – katės gali užlipti iš apačios ir atsidurti tarp variklio dalių. Ypač kačiukai gali įsispausti pro nedidelius plyšius ir pasislėpti taip giliai, kad iš išorės jų tiesiog nesimato.
LRT laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės” pašnekovė J. Gustaitienė pataria vairuotojams: pastebėjus katę prie kaimyno automobilio, geriausia palikti raštelį po priekinio stiklo valytuvu arba tiesiog kelias sekundes patriukšmauti prie automobilio – dažniausiai gyvūnas išbėga dar nespėjus užvesti variklio.
Kai kurios katės keliauja šimtus kilometrų nepastebėtos
Panašūs atvejai fiksuojami ne tik Lietuvoje. Nyderlanduose gyvūnų greitosios pagalbos tarnyboms tenka ne kartą traukti kates iš variklio skyrių – vienoje Brabanto provincijoje per vieną dieną net du kartus buvo iškviesta pagalba dėl po kapotu įstrigusių kačiukų. Vienam iš jų letenėlė buvo įstrigusi tarp variklio dalių, ir gyvūnas galėjo išsigelbėti tik su žmonių pagalba.
Dar labiau stebina atvejai, kai gyvūnas apskritai nepastebimas prieš išvažiuojant. Hagoje kartą aptikta katė, kuri, tikėtina, keliavo po kapotu iš Dongeno miestelio – tai beveik šimtas kilometrų. Katė kelionę išgyveno, bet šis pavyzdys parodo, kiek ilgai gyvūnas gali nepastebimai išbūti variklio skyriuje ar aplink jį, o vairuotojui tuo metu automobilis atrodo veikiantis visiškai normaliai.
Kada iškyla realus pavojus
Miegantį gyvūną sustojusiame automobilyje sunku pastebėti – tikras pavojus prasideda tą akimirką, kai užvedamas variklis. Diržai ir skriemuliai staiga pradeda suktis, be jokio įspėjimo gali įsijungti aušinimo ventiliatorius. Jei gyvūnas yra šalia, pabėgti laiko lieka labai mažai, o išsigandusi katė gali dar giliau įsispausti tarp mechanizmų, o ne bėgti laukan.
Elektromobiliams ši rizika mažesnė – jiems trūksta karšto degimo variklio bloko, kuris po važiavimo ilgai vėstų, todėl ir pats trauklumo efektas silpnesnis. Bet hibridiniai automobiliai turi tą patį degimo variklį, tad, jei benzininis variklis prieš tai dirbo, patrauklumas katei išlieka toks pat.
Ką daryti prieš užvedant variklį
Nereikia daužyti kapoto iš visų jėgų – pakanka kelių tvirtų delno bakstelėjimų. Palaukite kelias sekundes ir paklausykite, ar negirdite šnaresio, draskymosi ar kniaukimo. Jei nieko negirdite – galite ramiai važiuoti. Jei girdite ką nors įtartino, variklio neužveskite ir pirmiausia patikrinkite po automobiliu.
Jei gyvūnas gali pats išlipti – tiesiog suteikite jam vietos ir laiko. Jei katė realiai įstrigusi, jėga jos netraukite – tai gali sukelti dar rimtesnių sužalojimų. Tokioje situacijoje verta kreiptis į gyvūnų greitosios pagalbos tarnybą, o prireikus servisas gali išmontuoti dalis, kad gyvūnas būtų saugiai išlaisvintas.
Ypač jei automobilį statote lauke vietoje, kur dažnai matote klaidžiojančias kates, kelis bakstelėjimus į kapotą verta paversti tokia pat automatiška ryto įprotimi kaip lango valymas nuo rasos. Devyniasdešimt devynis kartus iš šimto nieko nenutiks. Bet tą vieną kartą, kai po kapotu iš tikrųjų kažkas yra, būsite dėkingi, kad nespaudėte užvedimo mygtuko iš karto.
