Jei skelbimų portale užkliuvo mažas hečbekas su visa serviso istorija, rida gerokai mažesne nei 100 tūkst. km ir kaina apie 5 000 eurų, neskubėkite skambinti pardavėjui. Naudoti miesto automobiliai tokios būklės už tokią sumą Vokietijos rinkoje vėl randami be didelio vargo – kainos, „Auto Bild“ teigimu, ten atslūgo. Bėda kita. TÜV ataskaitose patys mažiausi automobiliai paprastai atsiduria sąrašo gale.
Priežastis paprasta. Miesto automobilis gyvena trumpais atstumais ir nuolatiniu stabdymu, dažnai keičia vairuotojus, todėl susidėvinčioms dalims tenka didelis krūvis. Leidinys vis tiek išskyrė šešis modelius, kuriuos verta rinktis miestui, tik prie kiekvieno pridėjo, į ką žiūrėti. Lietuvos pirkėjui tai ne teorija: nemažai tokių automobilių čia atvežama būtent iš Vokietijos.
Ramiausi pasirinkimai, kuriuose vis tiek yra ką tikrinti
„Citroën C1“ (2014–2022)
Antros kartos „Citroën C1“ – technikos dvynys su „Peugeot 108“ ir „Toyota Aygo“. Varikliai rūpesčių beveik nekelia, rekomenduojama versija – VTi 72 su 69 AG, o naudotas kainuoja nuo 5 200 eurų. Versijų su automatizuota pavarų dėže leidinys nerekomenduoja. Po automobiliu verta pažiūrėti dėl dviejų dalykų: greitai rūdijančios išmetimo sistemos ir per mažų stabdžių diskų, kurie dažnai užkliūva techninėje apžiūroje.
„Ford Ka+“ (2014–2020)
Tai daugiau mažas nei miesto automobilis: sukurtas tos pačios platformos kaip „Ford Fiesta“ pagrindu, gamintas Indijoje. TÜV patikrose jis laikosi labai solidžiai, o atmosferiniai benzininiai varikliai laikomi patikimais ir pigiais prižiūrėti. Rekomenduojamas 1.2 su 87 AG, kaina – nuo 6 600 eurų. Silpnosios vietos – nėra automatinio avarinio stabdymo sistemos, o rūdys gali tapti kliūtimi jau per pirmą techninę apžiūrą.
„Volkswagen up!“ (2011–2023)
Netikėtai erdvus: gale sėdėti patogu, valdymas paprastas, surinkimo kokybė gera. Beveik identiški jam – „Škoda Citigo“ ir „Seat Mii“. Rekomenduojamas 1.0 MPI su 60 arba 65 AG, kaina – nuo 6 000 eurų, o daugumą ankstyvųjų „vaikystės ligų“ išgydė 2014 m. atnaujinimas.
Didžiausia rizika – automatizuota pavarų dėžė. Ji erzina lėtais perjungimais ir genda, o užsidegus dėžės kontrolinei lemputei kaltininkas dažnai būna sankabos ar pavarų perjungimo pavara. Remontas, „Auto Bild“ duomenimis, kainuoja mažiausiai 1 000 eurų. Automobilis nuo 6 000, remontas nuo 1 000. Spėkite, kurį skaičių pardavėjas paminės skelbime. Ar kairės kojos poilsis kamštyje vertas tokios rizikos? Tas pats klausimas tinka ir „Citroën C1“, ir „Fiat 500“ su „Duologic“ dėže.
Modeliai, kuriems reikia daugiau atidumo
„Hyundai i10“ (2013–2019)
Antros kartos i10 gerai išnaudoja erdvę ir dažnai būna gausiai įrengtas. Kaina – nuo 5 500 eurų, rekomenduojamas 1.2 su 87 AG. Tačiau TÜV patikrose jis tik vidutiniškas: tikrintojai dažniau nei vidutiniškai randa priekaištų stabdžiams (nudilę diskai, neveikiantis stovėjimo stabdys) ir važiuoklei – pakabai bei vairo mechanizmui. Leidinio ilgalaikiame bandyme kartojosi sankabos problemos, o vieną kartą dėl įtrūkusio oro filtro korpuso automobilis staiga nustojo reaguoti į akceleratoriaus pedalą. Dažnai skundžiamasi ir alyvos nuotėkiu iš jėgos agregato.
„Renault Twingo“ (nuo 2014 m.)
Trečios kartos Twingo – pigiausias šiame šešete, nuo 4 900 eurų. Variklis gale, varantieji galiniai ratai ir mažesnis nei 9 m apsisukimo skersmuo mieste yra didelis privalumas. Leidinio formuluotė taikli: genialus konceptas susitinka su vidutine kokybe. Pakaba trūkumų turi jau per pirmą apžiūrą, išmetimo sistema greitai rūdija, o turbokompresoriai laikomi linkusiais gesti, todėl rekomenduojamas atmosferinis SCe 70 su 71 AG. Apie 900 kg sveriančiam automobiliui jo pakanka.
„Fiat 500“ (nuo 2007 m.)
Retro dizainas daro jį pastebimai brangesnį už panašius naudotus konkurentus – nuo 6 500 eurų. Rekomenduojamas 2010 m. pristatytas dviejų cilindrų 0.9 TwinAir (86 AG) su paskirstymo grandine. Problemų sąrašas ilgas: iki 2015 m. atnaujinimo pagaminti automobiliai apžiūrose krenta dėl sugedusių spyruoklių ir amortizatorių, išmetimo sistema rūdija net jaunesniuose, o jau po trejų metų jie dažniau neišlaiko išmetamųjų dujų patikros. Dar – alyvos nuotėkis, stabdžių gedimai, „Duologic“ dėžė, degalų siurbliai ir aušinimo skysčio nuostoliai, o senesniems pasitaikė net prarūdijęs alyvos karteris. Atsikabinantys jungikliai ir besilupantis chromas rodo, kad ir salono kokybė neglosto. Redakcijos vertinimu, naudotas „Fiat 500“ – pirkinys širdžiai, ne skaičiuotuvui.
Naudoti miesto automobiliai Lietuvos techninėje apžiūroje
Vokiečių ataskaitose minimi rūdijantys duslintuvai ir nudilę stabdžių diskai Lietuvoje tikrinami lygiai taip pat. Techninių reikalavimų sąrašo 1.3.18 papunktis nustato, kad stabdžių diskas iš kiekvieno šono gali būti nudilęs ne daugiau kaip 1 mm, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip. Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąraše nesaugi, nepatikimai pritvirtinta ar nesandari išmetimo sistema priskiriama dideliems trūkumams (6.1.2 papunkčio a punktas), o nusidėvėję diskai – dideliems, pernelyg nusidėvėję ar įtrūkę – pavojingiems trūkumams (1.1.14 papunkčio a punktas).
Todėl prieš pirkdami pakelkite automobilį ant keltuvo. Skelbime – „puiki būklė“. Ant keltuvo – rūdijantis duslintuvas. Registruojant automobilį Lietuvoje mokamas taršos mokestis priklauso nuo degalų rūšies ir CO2 kiekio, tad prieš sandorį verta pasitikrinti ir dokumentuose nurodytą CO2 vertę. Kokius dar ženklus išduoda nedidelė rida – mažos ridos automobilio patikra.
Naujų mažylių mažės, naudoti – senės
Gamintojai miesto automobilių atsisako, nes iš jų sunku uždirbti. Trys iš šešių modelių – C1, Ka+ ir up! – jau nebegaminami. Jei mažylis šeimai per ankštas, alternatyvų verta ieškoti klase aukščiau, tarp naudotų kompaktinių automobilių. Kas lieka ištikimas miesto klasei, per artimiausius kelerius metus rinksis iš vis senesnių egzempliorių, todėl serviso istorija, mechaninė pavarų dėžė ir apžiūra ant keltuvo svers daugiau nei rida skelbime.
