Didelės ridos automobilis savaime nėra blogas pirkinys. Rida, perkopusi 300 tūkst. km, dar nepasako, kiek automobilis kainuos rytoj, – tai parodo tik keltuvas. Geras pavyzdys – 2006 m. trijų durų „Volkswagen Golf V“ su 1,4 litro 80 AG benzininiu varikliu, kurio odometras šiandien rodo 632 070 km.
Savininkas, olandų studentas, jį pirko 2019 m., kai rida buvo apie 360 tūkst. km. Penktos kartos „Golf“ Lietuvoje vis dar dažnai sutinkamas tarp pigių automobilių skelbimų, todėl ši istorija aktuali ir tiems, kurie prieš žiemą ieško nebrangaus automobilio. Kuo baigėsi septyneri metai, parodė nepriklausomo eksperto apžiūra.
Septyneri metai, 272 tūkst. km ir trys paskirstymo diržai
Prašyta 2 000 eurų, po apžiūros ir bandomojo važiavimo sumokėta 1 750. Pirmasis servisas kainavo apie 1 600 eurų: keisti paskirstymo diržas su vandens pompa, dirželis, uždegimo žvakės, keturios padangos, priekiniai diskai ir trinkelės, galinės trinkelės. Automobilis – 1 750 eurų, pirmas apsilankymas servise – 1 600. Šią aritmetiką verta atlikti prieš sandorį, o ne po jo.
Per septynerius metus nuvažiuota 272 tūkst. km, vidutiniškai apie 39 tūkst. km per metus. Paskirstymo diržas su pompa keistas tris kartus, ties maždaug 361, 468 ir 563 tūkst. km, tai yra beveik kas 100 tūkst. km. Be to, keistos galinių stabdžių apkabos (~434 tūkst. km), priekinių ratų guoliai (~448 tūkst.), pakabos ir vairo mechanizmo dalys (~451 ir ~479 tūkst.), akumuliatorius, uždegimo ritė. Bendros remonto sumos savininkas neatskleidžia.
Variklis vis dar ekonomiškas. Per 1 300 km kelionę į Italiją, važiuojant apie 120 km/val., vidutinės sąnaudos siekė 6,25 l/100 km, tai yra apie 81 litrą benzino visam keliui. Tad kur problema?
Ką ant keltuvo rado ekspertas
Olandų žurnalo „AutoWeek“ rubrikoje „Klokje Rond“ automobilį apžiūrėjo „Carrec Technocenter“ ekspertas Joep Schuurman. Jo sąrašas ilgas:
- variklis tuščiąja eiga ir apkrautas skleidžia nerimą keliančius garsus, po juo – ne lengvas aptaškymas, o tepalo lašai;
- ant pavarų dėžės korpuso matyti suvirinimo pėdsakai – ekspertas nustatė, kad dėžė kilusi iš avariją patyrusio automobilio, tačiau kada ji įmontuota, neaišku;
- nusidėvėjusios priekinių svirčių įvorės, laisvumas pusašiuose, visiškai sudilusi variklio pagalvė, galimas laisvumas vidiniame vairo traukės lankste, o važiuojant tiesiai vairas pasuktas;
- didelis pavarų svirties laisvumas ir stuksėjimai keičiantis apkrovai;
- stipri korozija priekiniuose sparnuose, galiniame pagalbiniame rėme ir kai kuriose svirtyse;
- laikinai sutaisytas išmetimo vamzdžio fragmentas, įskilęs priekinio žibinto stiklas, neveikiantis galinis valytuvas.
Pavieniui nė viena bėda galbūt nebūtų kritinė. Ekspertas pabrėžė kitką – trūkumų sankaupą varomojoje dalyje, pakaboje ir korozijos paveiktuose elementuose. Jo išvada griežta: daugiau investuoti į šį automobilį jis nerekomenduoja, nes jis „jau labai nusidėvėjęs“.
Kaip tokius trūkumus vertintų Lietuvos techninė apžiūra
Lengvasis automobilis Lietuvoje techninę apžiūrą pirmą kartą privalo praeiti po trejų metų nuo pirmosios registracijos, vėliau – kas 24 mėnesius (Techninės apžiūros tvarkos aprašo 30.3 papunktis). Daugumą minėtų bėdų kontrolierius vertintų griežtai. Pagal Tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašą per didelis vairo traukių jungčių susidėvėjimas (2.1.3 b), labai korozijos paveiktos pakabos svirtys (5.3.3 b) ir susidėvėję variklio tvirtinimo elementai (6.1.8) laikomi dideliais arba pavojingais trūkumais. Nesandari išmetimo sistema (6.1.2 a) – didelis trūkumas, o alyvos nuotėkis juo tampa, kai nuvalius per minutę susidaro nauji lašai (8.4.1).
Svarbiausia čia – sankaupos taisyklė. Techninių reikalavimų aprašo 15 punktas numato: kai toje pačioje srityje nustatomi du ar daugiau didelių trūkumų ir dėl jų bendro poveikio didėja pavojus eismo saugumui, automobilis laikomas turinčiu pavojingą trūkumą. Ataskaita su dideliais ar pavojingais trūkumais teisės dalyvauti viešajame eisme nesuteikia (Techninės apžiūros tvarkos aprašo 24 punktas), o pakartotinei apžiūrai skiriamas mėnuo (25 punktas). Jei tokių trūkumų daugiau nei 10, pakartotinė apžiūra negali būti atliekama (22 punktas).
Ką didelės ridos „Golf V“ pirkėjui verta pasiimti iš šios istorijos
Pirmiausia – pavarų dėžės korpusas. Suvirinimo žymės rodo, kad mazgas keistas ar taisytas po smūgio, o kada tai nutiko, gali nežinoti net dabartinis savininkas. Antra – vaizdas po automobiliu: tepalo lašus, pagalbinio rėmo ir svirčių koroziją ant keltuvo pamatysite per kelias minutes. Trečia – variklio pagalvė ir laisvumai, kurie išsiduoda stuksėjimu keičiantis apkrovai.
Šis atvejis parodo ir tai, kad tvarkinga serviso istorija nėra garantija. Savininkas aptarnavo automobilį reguliariai ir remontus dokumentavo, bet nusidėvėjimas vis tiek susikaupė. Panašią pamoką rodo ir 605 tūkst. km nuvažiavusi „Octavia“. Dyzelinio penktos kartos „Golf“ pirkėjams verta žinoti ir apie gedimą, reiškiantį kapitalinį remontą.
Savininkas pirkimo nesigaili, bet automobilį keis: 2027 m. sausį šeimoje gims pirmas vaikas, todėl reikia praktiškesnio automobilio su galinėmis durimis. Jo skaičiavimu, perėjus prie elektromobilio, išlaidos sumažėtų bent 100 eurų per mėnesį. 632 tūkst. km nuvažiavęs „Golf“ vis dar važiuoja, tačiau ekspertas daugiau investuoti į jį nerekomenduoja.
