Sutartis pasirašyta, lizingo įmoka telpa į mėnesio biudžetą. Po kelių mėnesių ateina KASKO draudimo sąskaita. Paskui – servisas, žieminės padangos, kartais ir gedimas.
Automobilio išlaikymo išlaidos dažnai lieka už lizingo skaičiuoklės ribų, nes pirkėjai žiūri į kainą ar mėnesio įmoką. Pranešime spaudai cituojami Europos automobilių rinkos tyrimai rodo, kad per pirmuosius ketverius metus didžiausią bendrų turėjimo išlaidų dalį sudaro nusidėvėjimas, finansavimo palūkanos, techninė priežiūra, padangos ir draudimas. Iš šio sąrašo įmokoje matyti tik palūkanos. Kitos eilutės ateina atskiromis sąskaitomis arba paaiškėja tik pardavimo dieną.
Garantija planinės priežiūros neapmoka
Gamintojo garantija dažniausiai galioja 2–3 metus, kai kurie gamintojai siūlo 5–7 metus ar ilgiau. Tačiau net naujo automobilio alyvos, filtrų keitimą ir planinius patikrinimus apmoka savininkas. Nuvažiuojant 15–20 tūkst. km per metus, planinei priežiūrai Lietuvoje paprastai reikia 300–600 eurų, priklausomai nuo modelio, variklio ir serviso. Vienais metais suma mažesnė, kitais – gali būti dvigubai didesnė.
Užsienio duomenys rodo, kaip išlaidos auga kartu su automobilio amžiumi. Pranešime cituojamo „DAT Report 2025“ duomenimis, Vokietijoje iki 3 metų automobilių priežiūrai vidutiniškai išleidžiama 282 eurai per metus, o 3–6 metų – jau 460 eurų, t. y. daugiau nei pusantro karto daugiau. Nyderlanduose, BOVAG-RAI 2025 m. duomenimis, vieno automobilio priežiūrai ir remontui servisuose per metus tenka vidutiniškai 715 eurų. O kas laukia, kai garantija baigiasi?
Po trejų metų atsiranda dar viena eilutė. Pagal Privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 30.3 papunktį M1 klasės automobilis į pirmąją techninę apžiūrą važiuoja po trejų metų nuo pirmosios registracijos datos, vėliau – kas 24 mėnesius. Maždaug tuo metu baigiasi ir daugelio gamintojų garantija.
Atvežtas iš užsienio – rezervas ne prabanga
Įsigijus naudotą, ypač senesnį ar daug nuvažiavusį automobilį, išlaidos auga sparčiau: savininkas moka ne tik už susidėvėjusias detales, bet ir už netikėtus gedimus. Automobilių remonto įmonės „Turbobaltic“ vadovas Mantas Musnikas pastebi, kad iš užsienio atvežti automobiliai dažnai turi defektų – nuo kietųjų dalelių filtro problemų iki rimto variklio remonto. Brangiausi, jo teigimu, būna pavarų dėžės, variklio, turbinos ar kietųjų dalelių filtro remontai.
Todėl M. Musnikas pataria iš anksto sukaupti rezervą – ir įprastai eksploatacijai, ir didesniems darbams. Vienam vairuotojui per metus užtenka kelių šimtų eurų, kitam prireikia daug daugiau. Skelbime automobilis visada „be investicijų“. Servise kartais paaiškėja kitaip, todėl prieš perkant verta įsitikinti, ką rodo automobilio serviso istorija.
Taupymas, kuris kainuoja daugiausia
Variklio alyvą M. Musnikas rekomenduoja keisti kasmet arba nuvažiavus iki 10 tūkst. km. Alyvos ir filtrų keitimas kainuoja apie 200–250 eurų, o atidėjus šią priežiūrą gali prireikti brangaus turbinos ar net kapitalinio variklio remonto. Lietuvos inžinerijos kolegijos ir KTU docentas dr. Ramūnas Skvireckas perspėja, kad bandymai taupyti baigiasi rimtu finansiniu smūgiu: po katastrofiško gedimo remontas kartais tampa nebeapsimokantis. Tikrasis taupymas, anot jo, – griežtai laikytis priežiūros intervalų ir greitai reaguoti į menkiausius automobilio elgesio pokyčius kelyje.
Draudimas ir kintamos palūkanos – eilutės, kurių įmokoje nematyti
KASKO draudimas 40 tūkst. eurų vertės automobiliui gali kainuoti apie 800–1500 eurų per metus, o lizingo bendrovės jo dažnai reikalauja kaip sutarties sąlygos. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – nuo maždaug 100 iki kelių šimtų eurų per metus, priklausomai nuo automobilio, vairuotojo patirties ir draudimo istorijos. Kas yra gavęs KASKO sąskaitą už visus metus iš karto – tas žino.
Perskaičiavus šias sumas mėnesiui, priežiūra sudaro 25–50 eurų, KASKO – maždaug 67–125 eurus, civilinės atsakomybės draudimas – bent 8 eurus. Tokio automobilio atveju prie įmokos kas mėnesį prisideda nuo maždaug 100 iki daugiau nei 180 eurų, dar be degalų, padangų ir netikėtų remontų.
Lizingo palūkanos Lietuvoje dažniausiai skaičiuojamos kaip banko marža ir EURIBOR, todėl kintant EURIBOR keičiasi ir įmoka. Lyginant pasiūlymus, patikimesnis rodiklis yra bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), į kurią įeina ne tik palūkanos, bet ir privalomi mokesčiai. Atskirai verta įvertinti, kiek automobilis neteks vertės: kai kurie modeliai vertę praranda sparčiausiai.
Prenumerata – aiškumas, ne būtinai sutaupymas
Dėl nenuspėjamų sąskaitų dalis vairuotojų ieško alternatyvų lizingui ar nuosavybei. Viena jų Lietuvoje jau siūloma – automobilio prenumerata, kai už fiksuotą mėnesio mokestį priežiūrą, gedimų remontą, sezoninį padangų keitimą, jų laikymą ir draudimą perima paslaugos teikėjas. Prenumeratos bendrovės „MyBee“ pardavimų vadovas Jonas Vainius Raulynaitis teigia, kad chaotiškų ir neplanuotų išlaidų nebuvimas neretai tampa pagrindine priežastimi, kodėl paslaugą renkasi privatūs vairuotojai ir smulkusis verslas. Be to, prenumeratai nereikia įšaldyti didelės pradinio įnašo sumos.
Pranešime pažymima, kad prenumerata nebūtinai pigesnė už lizingą. Mūsų nuomone, tai mokestis už išlaidų aiškumą, ne būdas sutaupyti, todėl lyginti verta bendrą kelerių metų sumą, ne mėnesio įmokas.
Automobilio išlaikymo išlaidos – į vieną lapą prieš parašą
Lizingo konsultantas parodys įmoką. Visa kita – jūsų namų darbai. Prieš pasirašydami sutartį, surašykite:
- planinę priežiūrą pagal savo ridą (300–600 eurų per metus, nuvažiuojant 15–20 tūkst. km);
- KASKO ir civilinės atsakomybės draudimo pasiūlymus konkrečiam modeliui;
- sezoninį padangų keitimą ir, jei reikia, jų laikymą;
- remonto rezervą – ypač jei automobilis naudotas ir atvežtas iš užsienio;
- galimą įmokos pokytį, jei palūkanos kintamos.
Gautą sumą padalykite iš dvylikos ir pridėkite prie įmokos – tiek, dar be degalų, automobilis kainuos kas mėnesį. Šiam skaičiavimui pakanka penkiolikos minučių, tad skirkite jas dar prieš važiuodami pasirašyti sutarties.
