128 metrai – tokio ilgio buvo ilgiausias kada nors Lietuvoje pastatytas laikinasis tiltas, o dabar jį jau ardo. Nuo spalio 31 d. eismas ties Krunos tiltu automagistralėje A1 Kauno kryptimi vyksta nauju tiltu, dviem eismo juostomis. Abi kryptys pagaliau turi po nuolatinį tiltą.
Atsikvėpti dar anksti. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas perspėja: „Darbai dar nebaigti, todėl eismo organizavimą dar ne kartą teks keisti.“ Visą projektą planuojama užbaigti 2027 m. pavasarį, tad ties Kruna vairuotojams teks važiuoti atidžiai dar kelis mėnesius.
Kaip dabar važiuojama per Kruną
Kauno kryptimi
Automobiliai į Kauną rieda naujai pastatytu tiltu, dviem juostomis. Saugos juostoje darbai dar tęsiami, todėl darbininkai ir technika prie kelio liks. Laikinasis tiltas, kuriuo eismas vyko statant pirmąjį naująjį tiltą, ir privažiavimai prie jo jau ardomi.
Vilniaus kryptimi
Čia pokyčių mažiau. Eismas ir toliau vyksta pernai pastatytu nauju tiltu, dviem juostomis, tačiau pagal darbų eigą viena juosta gali būti laikinai uždaroma. Pavyzdžiui, uždarius antrąją juostą, automobiliai važiuos pirmąja juosta ir saugos juosta.
Kas dar liko padaryti iki 2027 m. pavasario
Abu nuolatiniai tiltai jau pastatyti, kiekvieno perdangos ilgis – 125 metrai. Liko baigiamieji darbai: viršutiniai dangos sluoksniai, ženklinimas ir kiti darbai ant abiejų tiltų bei visame kelio ruože. Dėl jų eismas kartkartėmis bus ribojamas – vienoje juostoje, kitoje arba viename iš tiltų.
Ar tai reiškia, kad ribojimų ties Kruna nebeliks? Ne. Kol vyks baigiamieji darbai, schema keisis, todėl važiuojant teks sekti laikinus ženklus, o ne prisiminimą apie praėjusią kelionę. Eismo schemoje viskas atrodo aišku. Prie tilto, sutemus ir lyjant, – kiek mažiau.
Kodėl Krunos tiltas buvo prioritetas
Krunos tiltas yra magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,3 kilometre. Prieš rekonstrukciją jis buvo blogiausios būklės tiltas šalyje. Be to, ir vienas judriausių: 2025 m. balandį portale kaunieciams.lt skelbtais duomenimis, šioje vietoje per parą pravažiuoja apie 34 tūkst. transporto priemonių.
Darbus atlieka UAB „Tilsta“, sutarties vertė – kiek daugiau nei 24 mln. eurų su PVM. Projektą iš dalies finansuoja Europos infrastruktūros tinklų priemonė (CEF), finansavimo sutartis – daugiau nei 9,4 mln. eurų. Taigi ES lėšos padengia maždaug du penktadalius sutarties vertės.
Ką žinoti važiuojant per Kruną šį rudenį
Pokytis sutapo su Vėlinių savaitgaliu, kai daug vairuotojų keliauja į kapines kituose Lietuvos miestuose. Daugiausia laiko tomis dienomis paprastai prarandama ne automagistralėje, o prie pačių kapinių. Plačiau – Vėlinių eismas ir spūstys prie kapinių.
Nuo lapkričio 1 d. keičiasi ir greičio riba. Pagal KET 131.1 papunktį lengvaisiais automobiliais automagistralėse lapkričio–kovo mėnesiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, o pradedantiesiems vairuotojams KET 131.2 papunktis automagistralėse visus metus nustato 100 km/h ribą. Prie darbų zonos svarbiausi ženklai: KET 132 punktas įpareigoja vadovautis kelio ženklų reikalavimais, kai leistinas greitis jais sumažintas.
Kruna – ne vienintelė vieta A1, kur šį rudenį tenka prisitaikyti. Kaune pasikeitė išvažiavimas į automagistralę iš Panerių gatvės. Plačiau – Kleboniškio tilto remontas ir apylanka.
Aktualius ribojimus „Via Lietuva“ skelbia eismoinfo.lt žemėlapyje, tad prieš kelionę per Kruną verta jį peržiūrėti. Važiuojant iš įpročio, vėlai pastebėtas susiaurėjimas judriausioje šalies automagistralėje baigiasi staigiu stabdymu prieš uždarytą juostą, o jis tokiame sraute dažnai virsta susidūrimu iš galo.
