Jei ieškote naudoto „Volkswagen T5“, skelbime pirmiausia žiūrėkite ne į ridą ir ne į salono nuotraukas, o į variklį. Nuo jo priklauso, ar mikroautobusas be didesnių rūpesčių nuvažiuos dar šimtus tūkstančių kilometrų, ar pirmaisiais metais atneš keturženklę remonto sąskaitą. Artėjant žiemai klausimas dar aktualesnis – trumpos kelionės šaltu varikliu kai kurioms šio modelio versijoms yra tikras išbandymas.
T5 Lietuvos keliuose – kasdienis vaizdas: juo vežami kroviniai, darbininkai, šeimos, iš jo statomi kemperiai. Tačiau keturi šio modelio dyzeliniai varikliai turi visiškai skirtingą reputaciją.
Dvi kartos, keturi varikliai
Pirmoji versija, T5.1, gaminta 2003–2009 m. Jai siūlyti 1.9 TDI ir penkių cilindrų 2.5 TDI varikliai, abu – su siurblio-purkštuko įpurškimu. Nuo 2009-ųjų atnaujintas T5.2 gavo 2.0 TDI su „Common Rail“ sistema, o galingiausias variantas – 2.0 Bi-Turbo su 180 AG.
„Auto Bild“ apžvalgoje jie skirstomi aiškiai: du rekomenduojami, du – ne. Bėda ta, kad iš išorės skirtumo nematyti.
1.9 TDI – silpniausias, bet ilgaamžiškiausias
Mažiausiai galingas 1.9 TDI (86 arba 105 AG, kodai AXC ir AXB) laikomas tikru ilgaamžiu. „Auto Bild“ duomenimis, apie 400 000 km rida tokiam varikliui – veikiau norma nei išimtis. Technika paprasta, atsarginės dalys pigios.
Yra viena išlyga. Vėlesnės versijos BRR ir BRS (84 ir 102 AG) jau turi kietųjų dalelių filtrą (DPF), o jis nemėgsta trumpų važiavimų. Jei mikroautobusas daugiausia sukiojasi po miestą, filtro problemos gali brangiai kainuoti.
2.0 TDI – geriausias kompromisas, ypač nuo 2012-ųjų
T5.2 variklis su „Common Rail“ įpurškimu tylesnis ir taupesnis nei senieji siurblio-purkštuko agregatai, todėl laikomas subalansuočiausiu pasirinkimu šiame modelyje. Galia – nuo 84 iki 140 AG. Silpnosios vietos žinomos: iš vidaus pratekantis išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) aušintuvas, jautrūs purkštukai ir tas pats DPF, kai važinėjama trumpais atstumais.
Modeliai nuo 2012 m. vertinami geriau, nes iki tol gamintojas buvo pašalinęs didžiausias klaidas. Purkštukų ar EGR aušintuvo keitimas pigus nebūna, todėl serviso istorija čia svarbi ne mažiau nei pagaminimo metai. Plačiau – brangiausi variklio ir purkštukų gedimai.
2.5 TDI – penki cilindrai ir keturženklės sąskaitos
Galingesnis (130 arba 174 AG), bet kaprizingas. „Auto Bild“ vardija tipines jo bėdas: trupanti plazminė cilindrų sienelių danga, dylantis skirstomasis velenas, nepatikima alyvos siurblio pavara, klibantys siurblio-purkštuko elementai. Remontas greitai tampa keturženklis. Leidinio verdiktas šiam varikliui trumpas: „Vairavimo malonumas – taip, protas – ne.“
Alyvos priežiūra jam lemia labai daug. Rekomenduojama 0W-30 klampos alyva, atitinkanti VW 506.01 normą, o alyvą ir filtrą keisti ne rečiau kaip kas 15 000 km.
Kodėl tai svarbu, rodo paties apžvalgos autoriaus patirtis. Jo 2007 m. T5.1 su 2.5 TDI turėjo visą serviso istoriją, bet maždaug po 3 361 km ir nesuėjus pusmečiui variklis sugedo – skirstomasis velenas ir hidrauliniai stūmikliai nebetiko. Kaltininkas – alyvos filtras, nekeistas mažiausia 50 000 km ir visiškai užsikimšęs. Alyva tekėjo apeinamuoju vožtuvu nefiltruota, o metalo dalelės graužė kumštelius. Ar serviso knygelės antspaudai tikrai ką nors garantuoja?
Remontas savo jėgomis kainavo apie 640 eurų už dalis ir specialius įrankius, o nepriklausomame servise būtų atsiėjęs apie 2 800 eurų ar daugiau. Sprendimas – jūsų. Sąskaita – irgi. Po remonto mikroautobusas be problemų nuvažiavo daugiau nei 7 500 km.
2.0 Bi-Turbo – 180 AG ir didžiausia rizika
Galingiausias T5 variklis (kodas CFCA) garsėja stūmoklių ir cilindrų galvutės gedimais, todėl nemažai tokių mikroautobusų jau važinėja su pakeistu varikliu. Pagrindinės priežastys – temperatūros ir EGR sistemos problemos.
Mastą iliustruoja 2023 m. „Auto Bild“ paskelbti skaičiai: VW žinojo apie maždaug 16 000 pažeistų variklių visame pasaulyje, o T5 su šiuo varikliu pagaminta apie 149 000. Tai beveik 11 %, ir tai dar neskaičiuojant nepriklausomuose servisuose taisytų automobilių. Gamintojas defekto nepripažįsta ir teigia, kad žala atsiranda tik tam tikromis sąlygomis. Redakcijos vertinimu, kai pažeistas daugiau nei kas dešimtas variklis, kalbos apie „tam tikras sąlygas“ skamba keistokai.
Įspėjamieji ženklai – didėjančios alyvos sąnaudos ir žemesnis nei 1 baro alyvos slėgis tuščiąja eiga. Rizikai sumažinti leidinys pataria įsirengti papildomą alyvos aušintuvą, patobulintą alyvos siurblį ir EGR aušintuvą su raide „D“ detalės numerio gale. Be šių patobulinimų tokio T5 pirkti nepatariama.
Ką patikrinti perkant naudotą „Volkswagen T5“
„Auto Bild“ pateiktuose Vokietijos skelbimuose T5 kainos svyruoja nuo maždaug 7 890 iki 27 900 eurų. Pavyzdžiui, 2015 m. 2.0 TDI (84 AG) su 60 000 km rida siūlomas už 10 698 eurus, o 2017 m. dirbtuvių mikroautobusas su daugiau nei 300 000 km – už 8 950 eurų. Kaina daug pasako apie būklę, bet beveik nieko – apie variklį. Variklio pasirinkimas lemia daug ir kituose to paties laikotarpio VW modeliuose. Plačiau – naudoto „Volkswagen Tiguan“ varikliai.
- Paprašykite pardavėjo nurodyti variklio kodą ir sutikrinkite jį su dokumentais ar serviso įrašais – užrašas „2.0 TDI“ skelbime neatskiria „Common Rail“ versijos nuo Bi-Turbo.
- Serviso istorijoje ieškokite alyvos ir filtro keitimų bent kas 15 000 km.
- Bi-Turbo atveju reikalaukite įrodymų, kad sumontuoti alyvos aušintuvas, patobulintas siurblys ir EGR aušintuvas su „D“ žyma.
Iš keturių T5 variklių du galingiausi – 2.5 TDI ir 2.0 Bi-Turbo – pasak „Auto Bild“, reikalauja drąsos, stiprių nervų ir labai storos piniginės. O silpniausias 1.9 TDI tuo metu ramiai skaičiuoja kilometrus link 400 000.
_%E2%80%93_Frontansicht,_17._April_2011,_D%C3%BCsseldorf.jpg){kind=link}