Lapkritį lietuviškuose greitkeliuose tempomatą tenka nustatyti žemiau – žiemos riba jau įsigaliojo. Bet vos kirtus sieną, leistinas greitis Lenkijoje sezonų nepaiso, o kelio ženklai jį keičia dažniau, nei tikisi daugelis keliaujančių į Vakarus. Pagal KET 131.1 papunktį lapkričio–kovo mėnesiais lengvuoju automobiliu Lietuvos automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Kaimynų automagistralėje bendroji riba – 140 km/h, ir taip ištisus metus.
Skirtumas atrodo malonus. Tik ta 140 km/h riba galioja rečiau, nei žada žemėlapis, o už nepastebėtą išimtį sąskaita ateina zlotais.
Trys bendrosios ribos – ir nė viena nepriklauso nuo sezono
„Auto Świat“ apžvalgoje nurodomos bendrosios ribos lengviesiems automobiliams, motociklams ir krovininiams automobiliams iki 3,5 t: automagistralėje – 140 km/h, greitkelyje su dviem atskiromis važiuojamosiomis dalimis – 120 km/h, o vienos važiuojamosios dalies greitkelyje – 100 km/h. Sunkesnėms nei 3,5 t transporto priemonėms tiek automagistralėje, tiek greitkelyje leidžiama 80 km/h, o autobusams, atitinkantiems papildomus techninius reikalavimus, – 100 km/h.
Būtent trečioji kategorija lietuvį suklaidina lengviausiai. Ženklas rodo greitkelį, kelias atrodo kaip greitkelis, tačiau važiuojamoji dalis viena, o riba – 20 km/h žemesnė. Ar kiekvieną kartą spėjate pastebėti, kur baigiasi antroji važiuojamoji dalis?
Vasarą skirtumas nuo Lietuvos nėra didelis: pagal tą patį KET 131.1 papunktį balandžio–spalio mėnesiais mūsų automagistralėse leidžiama 130 km/h, greitkeliuose – 120 km/h. Lapkritį automagistralėse jis išauga iki 30 km/h. Tokia riba vilioja važiuoti greičiau, nors ji lengvai pasikeičia.
Kur 140 km/h baigiasi anksčiau, nei žada žemėlapis
Kelių valdytojai ribas mažina ne iš užgaidos. Apžvalgoje išvardytos priežastys:
- nėra avarinės juostos;
- nestandartiniai, per staigūs posūkiai;
- didelis eismo intensyvumas aplinkkeliuose ir svarbiuose kelių mazguose;
- apsauga nuo triukšmo – pavyzdžiui, Pietiniame Varšuvos aplinkkelyje;
- saugumas tuneliuose;
- pablogėjusi kelio danga;
- gūsingas vėjas;
- statybos darbai ar naujų atkarpų priėmimas.
Konkrečių pavyzdžių netrūksta. Automagistralėje prie Vroclavo veikia vidutinio greičio matavimas, o leistinas greitis ten – 110 km/h. Greitkelyje S2 Varšuvoje riba sumažinta iki 100 km/h. Kitaip tariant, greičiausias kaimynų kelias kai kur leidžia tiek pat, kiek dabar žiemą leidžia Lietuvos automagistralė.
Naujos atkarpos – brangiausia pamoka
Pavyzdžiui, jei naujoje greitkelio atkarpoje galioja 80 km/h riba, o važiuojama 120 km/h, bauda siekia apie 182 eurus (800 zlotų) ir 9 baudos taškus. Suma perskaičiuota pagal spalio 23 d. NBP kursą – apie 4,39 zloto už eurą. Gal ir smulkmena: kelias naujas, lygus, platus. Kol neateina baudos kvitas.
Viršytas leistinas greitis Lenkijoje: baudų laiptai eurais
Apžvalgoje pateikiama 2026 m. galiojanti baudų skalė. Perskaičiavus tuo pačiu kursu, ji atrodo taip:
- iki 10 km/h – apie 11 eurų ir 1 taškas;
- 11–15 km/h – apie 23 eurai ir 2 taškai;
- 16–20 km/h – apie 46 eurai ir 3 taškai;
- 21–25 km/h – apie 68 eurai ir 5 taškai;
- 26–30 km/h – apie 91 euras ir 7 taškai;
- 31–40 km/h – apie 182 eurai ir 9 taškai;
- 41–50 km/h – apie 228 eurai ir 11 taškų;
- 51–60 km/h – apie 342 eurai ir 13 taškų;
- 61–70 km/h – apie 456 eurai ir 14 taškų;
- 71 km/h ir daugiau – apie 569 eurai ir 15 taškų.
Nuo 31 km/h viršijimo skalė turi antrą, dvigubą sumą – ją, pasak apžvalgos, moka pakartotinai nusižengę. Už 71 km/h ir daugiau tokiu atveju tektų sumokėti apie 1 139 eurus. Dar svarbesnis šuolis tarp 30 ir 31 km/h: bauda padvigubėja, nuo maždaug 91 iki 182 eurų. Būtent šią ribą peržengtų minėto pavyzdžio vairuotojas – jis važiuotų 40 km/h greičiau, nei leidžia ženklas. Plačiau – lietuviško pažymėjimo sulaikymas už greitį.
Ženklas svarbesnis už įprotį – ypač po šventinio savaitgalio
Vėlinių savaitgalį kaimynų policija nuo spalio 30-osios, penktadienio, pradėjo kelias dienas truksiančius sustiprintus patikrinimus „Znicz 2026“. Pareigūnai tikrino greitį, lenkimą, pirmumo teisę, žibintus, saugos diržus, vaikų vežimą ir neblaivius vairuotojus. Tokios akcijos baigiasi, o vidutinio greičio ruožai ir laikini ribojimai prie statybų lieka.
Praktiškai tai reiškia vieną įprotį: po kiekvieno kelių mazgo, tunelio ar darbų zonos iš naujo pažiūrėti į ženklą, o ne pasikliauti tuo, kokio tipo kelyje esate. Navigacijos programėlės naujų atkarpų ribas žino ne visada. Kelionės išlaidas verta įvertinti iš anksto – plačiau apie tai, kiek kainuoja kelionė A2 automagistrale. Grįžus į Lietuvą tempomatą reikia vėl sumažinti: iki kovo pabaigos mūsų automagistralėse ir greitkeliuose galioja 110 km/h.
Redakcijos vertinimu, kaimynų sistema vienu atžvilgiu logiškesnė: riba priklauso nuo kelio konstrukcijos ir sąlygų, o ne nuo kalendoriaus. Tačiau ji reikalauja daugiau dėmesio, nes 140 km/h ten yra viršutinė riba, o ne garantija. Kas tai pamiršta, už neatidumą gali sumokėti daugiau nei už visą kelionės kurą.
