Jei kitą pavasarį tas pats krosoveris salone kainuos keliais šimtais eurų daugiau nei šį rudenį, viena iš priežasčių gali būti atminties lustų trūkumas. Jį sukėlė ne automobilių pramonė. Technologijų milžinai stato duomenų centrus dirbtiniam intelektui, o puslaidininkių gamintojai pirmiausia aptarnauja juos. Automobiliams lieka tai, kas lieka, ir už tai tenka mokėti brangiau.
Apie tai lapkričio 4-ąją pramonės konferencijoje „Assises de l’Industrie“ perspėjo „Renault“ grupės generalinis direktorius François Provost. Pasak jo, gamybos sąnaudos vienam automobiliui gali išaugti šimtais eurų.
Kova dėl paprasčiausių lustų
„Kovojame, kad gautume paprasčiausius atminties lustus savo automobiliams“, – Provost žodžius cituoja prancūzų leidinys „L’Usine Nouvelle“, kuris ir organizavo konferenciją. Kaltininkus jis įvardijo tiesiai: technologijų milžinus, kurie į duomenų centrus investuoja milžiniškas sumas. Šie ne tik sunaudoja didelę dalį finansinių išteklių, bet ir užima puslaidininkių pramonės pajėgumus.
Lustai – ne vienintelė problema. Provost prognozuoja, kad brangs ir dirbtinio intelekto modelių licencijos bei vadinamieji tokenai, t. y. vienetai, pagal kuriuos mokama už modelių naudojimą. Kas galų gale sumokės už duomenų centrus? „Renault“ vadovas baiminasi, kad dalį sąskaitos perkels įmonėms, kurios šias technologijas naudoja.
Automobilis nėra serveris, bet lustų jam vis tiek trūksta
Automobilyje nėra tų pačių komponentų kaip dirbtinio intelekto serveryje. Problema kita: atminties gamintojai pajėgumus perkelia į didelio pralaidumo atmintį (HBM) duomenų centrams, todėl senesnės kartos lustų, kuriuos naudoja automobiliai, pagaminama mažiau. Konsultacijų bendrovės „Berylls“ tyrime, apie kurį lapkričio 4 d. rašė „All About Industries“, nurodoma, kad trūksta ir senesnių atminties lustų, ir spausdintinių plokščių. 2021 m. krizė tokio dvigubo smūgio nebuvo sukėlusi.
O atminties automobiliams reikia vis daugiau. „EE Times“ duomenimis, vidutiniam 2026 m. prijungtam automobiliui jos reikia apie 278 GB. Tas pats leidinys, remdamasis kitu šaltiniu, rašo, kad premium klasės išmanųjį elektromobilį pagaminti dabar kainuoja apie 760–1 270 Eur (880–1 470 JAV dolerių) daugiau. Sumos eurais perskaičiuotos pagal 2026 m. rugsėjo 16 d. ECB kursą.
Ar pigus hečbekas nuo to apsaugotas? Ne visiškai. „Gartner“ analitikas Masatsune Yamaji „EE Times“ teigė, kad prabangių markių automobiliuose ir toliau bus naudojamos brangios informacijos ir pramogų sistemos, o masinių modelių gamintojai, kad sutaupytų, gali rinktis įrenginius, skirtus jungtis su išmaniuoju telefonu. Jo vertinimu, per artimiausius vienus–dvejus metus gali sulėtėti ir pažangaus autonominio vairavimo diegimas.
„Mes už tai nemokėsime“, bet kainų niekas neįšaldė
Provost ištarė frazę „Mes už tai nemokėsime“ ir pridūrė, kad jei kainos šoktels, „Renault“ derėsis su tiekėjais. Tačiau tai nebuvo pažadas įšaldyti automobilių kainas. Kurie modeliai, kuriose rinkose ir kiek pabrangs, jis nesakė. Keli šimtai eurų prie naujo automobilio kainos atrodo smulkmena. Kol prie jų neprisideda kitos smulkmenos.
Tai jau antras šio vadovo įspėjimas per kelias savaites: spalį jis skaičiavo, kiek automobiliui kainuoja Europos taisyklės. Plačiau – ES reikalavimų įtaka automobilių kainai. Sunku nepastebėti, kad gamintojai vis dažniau kalba apie sąnaudas, kurias sukėlė kiti, o tokios sąskaitos retai lieka gamintojo kišenėje.
Dirbtinio intelekto „Renault“ neatsisako. Gamyklų duomenys naudojami gedimams prognozuoti ir techninei priežiūrai planuoti, ir, Provost duomenimis, gamybos linijų prastovos dėl to sumažėjo perpus. Mintį, kad pagrindinis dirbtinio intelekto privalumas yra galimybė atleisti pusę darbuotojų, jis atmetė. Pasak jo, pusė iš 5,5 tūkst. „Renault“ inžinierių Prancūzijoje per dvejus metus pakeis savo darbo pobūdį.
Ką tai reiškia perkant automobilį Lietuvoje
Elektronikos be atminties lustų šiandien neturi net pigiausias naujas automobilis. Nuo 2024 m. liepos visuose ES parduodamuose naujuose automobiliuose privalomos vairuotojo pagalbos sistemos, tad Lietuvos rinka nuo šio spaudimo neatsiriboja. Planuojantiems pirkti naują automobilį verta atidžiai perskaityti užsakymo sutartį: ar kaina fiksuojama užsakymo dieną, ar gali keistis iki pristatymo.
Ilgainiui lustų trūkumas susiduria ir su paties gamintojo planais pigiau gaminti elektromobilius. Plačiau – „Renault“ elektromobilių kainos mažinimo planas. „Berylls“ baziniame scenarijuje tiekimo spaudimas išlieka per 2027-uosius ir dalį 2028-ųjų, o „S&P Global Mobility“ analitikai nuo 2028 m. prognozuoja dar staigesnį senesnės kartos automobilinės atminties pasiūlos mažėjimą. Taigi tai ne vieno sezono problema: sprendimai, kuriuos gamintojai priims per artimiausius dvejus metus, atsispindės ir Lietuvos salonų kainoraščiuose.
_(54717037908).jpg){kind=link}