CO2 tikslų švelninimas nebėra vien automobilių pramonės pageidavimas. Galiojančiame ES reglamente vis dar įrašyta, kad 2035-aisiais nauji lengvieji automobiliai turi išmesti 100 % mažiau CO2 nei 2021 m., o tokio tikslo joks benzininis ar dyzelinis variklis neįvykdys. Bet lapkričio 4 d. Europos Parlamento Aplinkos komitetas pritarė kitam variantui. Jei jis išliks iki galo, nauji automobiliai su vidaus degimo varikliu ir hibridai salonuose galėtų likti ir po 2035-ųjų.
48 balsai už – bet tai dar ne įstatymas
„Il Sole 24 Ore“ duomenimis, komiteto pozicijai pritarė 48 europarlamentarai, prieš balsavo 30, dar du susilaikė. Priimtame tekste 2035 m. tikslas – sumažinti naujų automobilių vidutinį CO2 išmetimą 95 %, palyginti su 2021 m. Iki 7,5 procentinio punkto gamintojas galėtų įsiskaičiuoti, jei gamyboje naudoja Europos Sąjungoje pagamintą mažai taršų plieną.
Atėmus plieno kreditą, lieka 87,5 %. Tiek iš tikrųjų turėtų sumažėti išmetimas pro išmetimo vamzdį. Likę 12,5 % 2021 m. lygio – paraštė, kurią gamintojai galėtų išnaudoti automobiliams su vidaus degimo varikliu ir hibridams. Europos Komisija 2025 m. gruodį siūlė 90 %, o spalio pabaigoje savo nuomones dėl švelninimo jau pateikė Parlamento Pramonės ir Transporto komitetai. Plačiau — Briuselio pasiūlymas švelninti draudimą.
Mažas elektromobilis gamintojui – lyg 1,4 automobilio
Mažiau aptarta, bet pirkėjui galbūt svarbesnė dalis – daugikliai. Lenkų portalo „Francuskie.pl“ aprašytame kompromise mažas ES pagamintas elektromobilis, ne ilgesnis kaip 4,2 m, gamintojo apskaitoje būtų skaičiuojamas kaip 1,4 automobilio. Kiti ypač taupūs Europoje pagaminti elektromobiliai – kaip 1,2. Jei automobilis patenka į socialinės lizingo programos ratą, daugikliai išaugtų iki 1,5 ir 1,3.
Kam to reikia? Kiekvienas toks parduotas elektromobilis gamintojo vidurkį pataiso labiau nei vienas įprastas automobilis, todėl atsiranda daugiau vietos benzininiams modeliams. Kartu tai paskata mažus ir pigesnius elektromobilius gaminti Europoje, o ne vežti juos iš kitur. Dar viena nuostata aktuali įmonėms: didelių bendrovių automobilių parkams netaršių ir mažai taršių automobilių dalies tikslai būtų ne privalomi, o rekomendaciniai.
CO2 tikslų švelninimas ir Lietuvos pirkėjas
Svarbiausia nesupainioti: šios normos taikomos gamintojų parduodamų naujų automobilių vidurkiui. Jos nedraudžia vairuoti, parduoti ar įsivežti naudoto benzininio ar dyzelinio automobilio – nei dabar, nei po 2035-ųjų. Lietuvoje, kur naudoti automobiliai perkami kur kas dažniau nei nauji, tiesioginio poveikio daugumai vairuotojų nebus dar ilgai.
Tiems, kurie naują automobilį planuoja pirkti artimiausiais metais, balsavimas irgi nieko nekeičia. Taisyklė nepriimta, o jos įtaka kainoms ir modelių pasiūlai išryškės tik artėjant 2035-iesiems. Komitetas pritarė. Parlamentas dar balsuos. Valstybės narės dar derėsis. Salonuose – kol kas viskas po senovei. Plačiau — dyzelinių automobilių dalis Europoje ir Lietuvoje.
Gruodis bus svarbesnis už lapkritį
Visas Europos Parlamentas dėl savo pozicijos turėtų balsuoti gruodžio viduryje. Tik po to prasidės derybos su valstybėmis narėmis, o galutinis tekstas gali gerokai skirtis nuo komiteto varianto. Pramonė jau aiškiai pasakė, kad to negana: Italijos „Confindustria“ ir Vokietijos BDI, kaip rašo „Il Sole 24 Ore“, ragina nustatyti besąlyginį 90 % tikslą ir peržiūrėti apribojimus, kad automobiliai, varomi tik alternatyviais degalais, būtų vertinami lygiomis sąlygomis.
Redakcijos vertinimu, didžiausia problema – ne tai, ar tikslas bus 87,5, ar 90 %. Per mažiau nei metus jis pasikeitė nuo 100 % iki dviejų skirtingų kompromisų, o pirkėjui, kuris automobilį renkasi dešimčiai metų, labiausiai reikia, kad taisyklės pagaliau nustotų keistis. Gruodžio balsavimas parodys, ar Europa pasiruošusi tai užtikrinti.
