Rudenį keičiate akumuliatorių. Po kelių savaičių starteris vėl vos suka. Naujas akumuliatorius čia gali būti niekuo dėtas. Generatoriaus gedimo požymiai labai panašūs į senstančio akumuliatoriaus: blanksta žibintai, variklis sunkiau užsiveda, prietaisų skydelyje įsižiebia akumuliatoriaus simbolis.
Lapkritį šis panašumas kainuoja brangiausiai. Kai vienu metu veikia sėdynių šildymas, galinio stiklo šildytuvas, ventiliatorius ir šviesos, elektros sistemai tenka didelė apkrova, ir būtent tada silpstantis generatorius pradeda nebespėti. Pirmą įtarimą, kuri detalė kalta, galima patikrinti per kelias minutes su paprastu multimetru.
Ženklai, kuriuos lengva nurašyti akumuliatoriui
Ryškiausias signalas – akumuliatoriaus lemputė, kuri dega ar mirksi užvedus variklį. Ji nebūtinai reiškia sugedusį generatorių: Vokietijos autoserviso „Kfz-Meisterbetrieb Dietrich“ specialistai nurodo, kad tą pačią lemputę uždega ir nutrūkęs pavaros diržas, užstrigęs laisvosios eigos skriemulys ar nutrūkusi žadinimo srovės grandinė. Kiti ženklai mažiau akivaizdūs:
- žibintai ar salono apšvietimas mirksi, kai vienu metu veikia keli galingi vartotojai – kondicionierius, ventiliatorius, sėdynių šildymas;
- sutrikimai atsiranda tuščiąja eiga ir dingsta padidinus apsukas;
- akumuliatorius lieka neįkrautas net po maždaug 100 km kelio greitkeliu;
- radijas ima ūžti, o valdymo blokai be aiškios priežasties fiksuoja klaidas, pavyzdžiui, ABS ar oro pagalvių;
- iš variklio skyriaus sklinda diržo cypimas ar guolio ūžesys.
Daugelis iš mūsų tai esame patyrę – nupirkome naują akumuliatorių, tikėjomės, kad bėda baigta, ir tik po kurio laiko supratome, kad ne. Jei generatorius krauna per silpnai, naujas akumuliatorius nuolat lieka neįkrautas ir dėvisi greičiau. Plačiau – akumuliatoriaus patikra prieš žiemą.
Ką parodo multimetras
Paprasčiausias būdas patikrinti generatoriaus gedimo požymius – išmatuoti akumuliatoriaus gnybtų įtampą. „Kfz-Meisterbetrieb Dietrich“ pateikia tokias orientacines ribas automobiliams be išmaniojo krovimo valdymo:
- išjungus variklį – 12,4–12,7 V;
- tuščiąja eiga be apkrovos – 13,5–14,5 V;
- tuščiąja eiga įjungus vartotojus – 13,5–14,2 V.
Jei su apkrova įtampa nuolat laikosi žemiau maždaug 13,2 V, generatorius laikomas silpnu. Kai ji nuolat viršija 14,5 V automobilyje be akumuliatoriaus valdymo sistemos, įtartinas tampa įtampos reguliatorius, nes akumuliatorius gali būti perkraunamas. Perkrovimas jam kenkia lygiai taip pat, kaip ir nepakankamas įkrovimas.
Išmanusis krovimas painioja skaičius
Naujesniuose automobiliuose, ypač su „start-stop“ sistema ir stabdymo energijos atgavimu, šių orientacinių ribų nepakanka. Nyderlandų bendrovės „Victron Energy“ techninėje dokumentacijoje nurodoma, kad išmaniųjų generatorių įtampa 12 V sistemoje svyruoja nuo 12,5 iki 15 V, o greitėjant gali nukristi net žemiau 12,5 V. Vokietijos serviso duomenimis, automobiliai su akumuliatoriaus valdymo sistema įprastai krauna iki maždaug 15,5 V, o kai kurių „BMW“ įtampa važiuojant mieste trumpam nukrenta žemiau 13 V, nors gedimo nėra.
Vadinasi, naujame automobilyje važiuojant užfiksuotas 12,6 V rodmuo dar nėra nuosprendis. Tikslias ribas konkrečiam modeliui nurodo gamintojas, todėl prieš darant išvadas verta pasitikrinti techninę dokumentaciją ar diagnostikos duomenis.
Kai prietaisas rodo normą, o gedimas lieka
Generatorius gamina kintamąją srovę, kurią diodų tiltelis paverčia nuolatine. Kai diodai pradeda gesti, įprastas multimetras dažnai nieko įtartino neparodo. „Kfz-Meisterbetrieb Dietrich“ aprašytame atvejyje prietaisas rodė 14,1 V – visiškai normalų skaičių. Bet ar to pakanka? Osciloskopas ties generatoriaus išvadu užfiksavo 180 mV kintamosios įtampos pulsacijų, ir būtent jos patvirtino diodų gedimą.
Tvarkingų diodų pulsacijos, serviso duomenimis, gerokai mažesnės nei 100 mV, o sugedusių siekia kelis šimtus milivoltų. Tokie svyravimai trikdo CAN duomenų magistralę ir sukelia atsitiktines valdymo blokų klaidas, o ilgainiui gali pažeisti jautrią elektroniką. Todėl serviso meistrai perspėja nekeisti valdymo blokų, kol nepatikrintas generatorius. Sprendimas – jūsų. Sąskaita – irgi.
Generatoriaus gedimo požymiai ar srovės nuotėkis
Ne kiekvienas išsikrovęs akumuliatorius rodo į generatorių. Jei užvedus variklį įkrovimo įtampa normali, o po dviejų dienų stovėjimo automobilis nebeužsiveda, greičiausiai kaltas srovės nuotėkis. Vokietijos serviso duomenimis, valdymo blokai užmiega per 15–30 minučių po užrakinimo, o tada normali ramybės srovė siekia 20–50 mA, ir tik nuolat didesnė nei 100 mA jau kelia įtarimą. Dažniausiai kaltas blokas, kuris nepereina į miego režimą. Jis randamas po vieną ištraukiant saugiklius.
Mechaninės generatoriaus dalies bėdas išduoda kiti ženklai. Diržo triukšmas, netolygus sukimasis ir per anksti nusidėvintis pavaros diržas dažnai rodo sugedusį laisvosios eigos skriemulį. Generatoriaus šepetėliai, serviso duomenimis, minimalų ilgį paprastai pasiekia nuvažiavus 150 000–250 000 km, o juos neretai galima pakeisti neardant viso generatoriaus.
Greita patikra dar šį savaitgalį
Išmatuokite įtampą trimis etapais: išjungus variklį, jį užvedus ir įjungus šviesas, ventiliatorių bei galinio stiklo šildymą. Užsirašykite visus tris skaičius, nes jų prireiks ir servise. Vieno dalyko nedarykite: veikiant varikliui neatjunkite akumuliatoriaus gnybto, norėdami „patikrinti“ generatorių. Tada kyla įtampos šuolis, galintis sugadinti ir patį generatorių, ir elektroniką.
Jei generatorių tenka keisti, dalių gamintojas „Hella“ rekomenduoja kartu keisti ir laisvosios eigos skriemulį. Naujesniuose automobiliuose naują generatorių dar reikia užregistruoti diagnostikos įranga, kitaip, kaip perspėja Vokietijos servisas, akumuliatorius sensta greičiau. Daugiau apie pasiruošimą žiemai rasite automobilio patikros prieš šalčius sąraše. Paimkite multimetrą dar šį savaitgalį, kol nespustelėjo rimtesnis šaltis – patikra užtruks ne ilgiau kaip penkias minutes.
