„Pakrausiu iki galo – kad tikrai užtektų.“ Tokia logika suprantama, tačiau elektromobilio įkrovimas iki 100 % greitojo įkrovimo stotelėje dažnai tampa ilgiausia viso sustojimo dalimi. Artėjant žiemai pagunda dar didesnė. Šaltis trumpina nuvažiuojamą atstumą, todėl norisi turėti kuo didesnį rezervą, o baterija paskutinius procentus priima lėčiausiai. Toks laukimas ne visada atsiperka nei laiku, nei pinigais.
Kodėl paskutiniai procentai kraunasi lėčiausiai
Greitojo įkrovimo stotelė gali tiekti didelę galią, bet kiek jos priims automobilis, sprendžia baterijos valdymo sistema. „Baterijai artėjant prie pilnos įkrovos, valdymo sistema riboja įkrovimo srovę, kad apsaugotų jos elementus“, – aiškina Vilniaus kolegijos Technikos fakulteto docentas, „VIKO Racing“ komandos vadovas dr. Donatas Kriaučiūnas. Jis šį procesą lygina su pilnėjančiu autobusu: kuo daugiau keleivių, tuo sunkiau įlipti naujiems.
Todėl gamintojai greitojo įkrovimo laiką dažniausiai nurodo iki 80 %, o ne iki pilnos baterijos. Britų lizingo bendrovės „Fleet Alliance“ vairuotojams skirtame gide rašoma, kad likę 20 % dažnai užtrunka tiek pat, kiek visas įkrovimas iki 80 %, arba net ilgiau. Kitaip tariant, sustojimas iki 100 % gali trukti maždaug dvigubai ilgiau. Šaltu oru skirtumas dar ryškesnis, nes atvėsusi baterija ir taip kraunama lėčiau. Kas yra stebėjęs, kaip ekrane krenta įkrovimo galia, – tas supranta. Kaip tai atrodo skirtinguose modeliuose, rodo pigių elektromobilių įkrovimo laiko palyginimas.
Kur dingsta laikas ir pinigai
Laikas, kurio galima nešvaistyti
„Vairuotojams svarbu įvertinti, kiek energijos reikės iki kito kelionės taško, ir pagal tai pasirinkti įkrovimo trukmę“, – sako „Elektrum Lietuva“ verslo plėtros vadovas Paulius Jankauskas. Jei iki namų ar kito sustojimo 80 % užtenka su kaupu, likęs laukimas tėra stovėjimas prie stotelės, kurios gal jau laukia kitas vairuotojas. Bet ar tų paskutinių 20 % tikrai reikia? Kartais taip, pavyzdžiui, kai kitos stotelės pakeliui nėra arba ji dažnai užimta. Galima, žinoma, ir palaukti iki pilnos. Kol už nugaros nesusidaro eilė.
Pinigai – mažiau akivaizdi dalis
„Ignitis ON“ stotelėse energija apmokestinama už kWh, todėl lėtos minutės pačios savaime brangiau nekainuoja. Šio tinklo kainoraštyje greitojo (45–149 kW) įkrovimo kaina siekia 0,32–0,39 Eur/kWh, itin greitojo (nuo 150 kW) – 0,39–0,47 Eur/kWh, o lėtojo AC įkrovimo iki 44 kW – 0,27–0,34 Eur/kWh. Turint 60 kWh bateriją, paskutiniai 20 % yra apie 12 kWh. Itin greitojo įkrovimo stotelėje jie kainuotų 4,68–5,64 Eur, lėtojo AC stotelėje – 3,24–4,08 Eur. Skirtumas apie pusantro euro: nedaug, bet jis kartojasi kaskart, kai bateriją iki galo pildote greitojo įkrovimo stotelėje.
Daugiau gali kainuoti kas kita. Tame pačiame kainoraštyje nurodyta, kad jei automobilis lieka prijungtas, po 15 min. taikomas 0,10 Eur/min. mokestis. Jei laukdami pilnos baterijos nueisite pavalgyti ir grįšite praėjus 45 min. po įkrovimo pabaigos, už 30 apmokestintų minučių teks sumokėti 3 Eur.
20–80 % – ne dogma, o atspirties taškas
„Įkrovą palaikant tarp 20 ir 80 proc., galima mažinti baterijos degradaciją ir prisidėti prie ilgesnio jos tarnavimo laiko“, – teigia dr. D. Kriaučiūnas. Kasdieniam važinėjimui šis intervalas tinka, tačiau visiems automobiliams jo taikyti negalima. „Dalis elektromobilių turi ličio geležies fosfato, arba LFP, baterijas, kurios yra atsparesnės aukštam įkrovos lygiui“, – priduria docentas.
Todėl svarbiausia yra konkretaus gamintojo rekomendacijos, nurodytos automobilio naudotojo vadove. Jose aprašyta, kokio tipo baterija sumontuota ir kokią įkrovos ribą gamintojas siūlo kasdien. Plačiau – įkrovimo įpročiai ir baterijos senėjimas.
Du trumpi sustojimai vietoj vieno ilgo
Ilgoje kelionėje pilnesnės baterijos gali prireikti, tik jos papildymą verta suplanuoti. „Planuojant kelionę svarbu įvertinti ne tik atstumą iki kelionės tikslo, bet ir galimybes pakeliui papildyti bateriją“, – pabrėžia P. Jankauskas. Jo teigimu, kartais keli trumpesni sustojimai greitojo įkrovimo stotelėse būna efektyvesni nei vienas ilgas laukimas iki 100 %. Taip kraunama tame intervale, kuriame baterija energiją priima greičiausiai.
Kiek kilometrų iš tikrųjų nuvažiuosite, lemia ne vien įkrovos procentai. Planuojant maršrutą verta įvertinti:
- stotelių galią maršrute ir tai, kokią didžiausią galią priima jūsų automobilis;
- stotelių užimtumą, nes eilė gali suvalgyti visą sutaupytą laiką;
- važiavimo greitį – „Didėjant greičiui, auga oro pasipriešinimas ir energijos sąnaudos“, – sako dr. D. Kriaučiūnas;
- oro temperatūrą, reljefą ir savo vairavimo įpročius.
Gamintojų skelbiamas greitojo įkrovimo laikas iki 80 % nėra reklaminis triukas. Tai riba, iki kurios baterija energiją priima sparčiausiai, o ją viršijus papildomi kilometrai jau perkami laukimo minutėmis, kurių kartais tiek pat, kiek visam įkrovimui iki 80 %.
