Gruodį Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje balsuos dėl švelnesnio 2035-ųjų CO2 tikslo naujiems automobiliams, todėl ginčas, kas efektyvesnis – elektromobilis ar dyzelis, vėl grįžta. Tai ne vien politika. Nuo atsakymo priklauso, ką Lietuvos pirkėjas renkasi jau šiandien, kai salone šalia stovi ir dyzelinis universalas, ir elektromobilis.
Žibalo į ugnį įpylė Šveicarijoje gyvenantis fizikas Peteris Metzingeris. Kadaise jis dirbo „Greenpeace“ kampanijų specialistu, o dabar kritiškai vertina dalį klimato politikos ir elektromobilių lobistų veiklą. Vokietijos leidiniui „Focus“ duotame interviu, pavadintame „Tada dyzelis efektyvesnis“, jis tvirtina, kad vien elektromobilių neužteks.
Ką siūlo buvęs aplinkosaugininkas
Pagrindinė P. Metzingerio mintis – ateities mobilumui, norint mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, reikės ne tik elektromobilių, bet ir didelių alternatyvių degalų kiekių. Jis pasisako už sintetinius degalus ir pateikia Kinijos pavyzdį. Pasak fiziko, ši šalis degimo variklių draudimo neįvedė, o vietoj jo laikosi aiškios strategijos atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro.
Knygoje „Im Namen des Klimas“ („Klimato vardu“) jis nagrinėja politikų, interesų grupių ir nevyriausybinių organizacijų tinklą, kuris, jo teigimu, ilgus metus darė įtaką ES energetikos politikai. Antraštė provokuoja. Tačiau atsakymas priklauso nuo to, ką lyginame: patį variklį, visą energijos grandinę ar viso automobilio gyvavimo ciklą.
Kur dingsta energija tarp bako ir ratų
Fizikas Johannesas Kückensas pernai gruodį austrų dienraščiui „Der Standard“ pateikė skaičius, kurie paaiškina, kodėl dyzelis iki šiol gerbiamas. Teorinė dyzelinio variklio naudingumo riba siekia apie 65 %, laboratorijoje pasiekiama apie 45 %, o naujausių benzininių variklių – apie 40 %. Prieš benziną dyzelis iš tiesų laimi.
Kelyje vaizdas kitas. Pasak J. Kückenso, automobilis su degimo varikliu realiomis sąlygomis ratams perduoda apie 25 % energijos, elektromobilis – apie 70 %. Didžioji dalis dyzelino energijos virsta šiluma, kuri išeina pro radiatorių ir išmetimo vamzdį. Vokietijos statistikos tarnybos „Destatis“ 2024 m. duomenimis, elektromobilis su viena kilovatvalande vidutiniškai nuvažiuoja 4,5 km, automobilis su degimo varikliu – 1,4 km, taigi daugiau nei tris kartus mažiau.
O jei elektra gaminama iš anglies?
Dažniausias argumentas prieš elektromobilius – elektra ne visada gaminama iš vėjo. Elektromobilių portalo „Energiefahrer“ suvestinėje, kurioje vertinama visa grandinė nuo šaltinio iki ratų, dyzelis ratams perduoda apie 21–23 % pradinės energijos, o vien anglies elektra kraunamas elektromobilis – 29–38 %, priklausomai nuo elektrinės tipo. Net blogiausiu atveju skirtumas nedingsta, tik sumažėja.
Elektromobilis ar dyzelis Lietuvos elektros tinkle
Lietuvos tinklas nuo anglies toli. „Electricity Maps“ duomenimis, 2025 m. Lietuvoje suvartotos elektros anglies intensyvumas siekė 135,2 g CO2 ekvivalento kilovatvalandei, o atsinaujinantys šaltiniai sudarė 73,1 % suvartojimo. Į šį skaičių įskaičiuotas ir importas, kurio grynasis kiekis pernai siekė 3,78 TWh.
Paprastas skaičiavimas. Dyzelinis automobilis, deginantis 5,5 l/100 km, vien pro išmetimo vamzdį išmeta apie 14,6 kg CO2, nes sudegus litrui dyzelino susidaro apie 2,65 kg CO2. Elektromobilis, sunaudojantis 18 kWh/100 km, Lietuvos tinkle klimatui atsieina apie 2,4 kg, tai yra maždaug šešis kartus mažiau. Įkrovimo nuostoliai šį skirtumą kiek sumažintų, o dyzelino gavyba ir perdirbimas – padidintų.
Kada skaičiai susilygintų? Kad elektromobilis tuo pačiu atstumu išmestų tiek pat, kiek dyzelinis automobilis, kilovatvalandė turėtų „kainuoti“ apie 810 g CO2. Toks lygis artimas anglimi kūrenamų elektrinių lygiui ir beveik šešis kartus viršija Lietuvos vidurkį.
Kada dyzelis iš tiesų pirmauja
Vis dėlto dyzelio šalininkai klysta ne visur. Pirmasis atvejis – gamyba. Tarptautinės švaraus transporto tarybos ICCT 2025 m. liepos tyrime nurodoma, kad elektromobilio gamyba dėl baterijos sukuria apie 40 % daugiau emisijų nei benzininio automobilio. Šis skirtumas kompensuojamas maždaug po 17 000 km. Iki tol automobilis su degimo varikliu klimatui atsieina mažiau, o dyzelinių ir benzininių automobilių viso gyvavimo ciklo emisijos, ICCT duomenimis, beveik vienodos.
Per visą gyvavimo ciklą Europoje parduodami elektromobiliai, pagal tą patį tyrimą, išmeta apie 73 % mažiau nei benzininiai automobiliai. Kas per metus nuvažiuoja daugiau kaip 17 000 km, gamybos skirtumą kompensuoja dar pirmaisiais metais.
Antrasis atvejis – žiema. Dyzelinis variklis salonui šildyti naudoja šilumą, kuri ir taip susidaro. Elektromobilis šilumą turi pasigaminti iš baterijos, todėl šaltą rytą per trumpas keliones jo sąnaudos gerokai išauga. Energijos jis vis tiek sunaudoja mažiau, bet atotrūkis sumažėja labiau nei vasarą.
Trečiasis atvejis – ilgi greitkelio atstumai, kai krauti namuose nėra kur. Tada dyzelis renkamas ne dėl fizikos, o dėl patogumo: pilnas bakas ir kelios minutės degalinėje. Prieš tokį sprendimą verta įvertinti, kiek viešų įkrovimo prieigų yra jūsų dažniausiuose maršrutuose.
Sintetiniai degalai ir gruodžio balsavimas
P. Metzingerio siūlomi sintetiniai degalai turi savo fizikos kainą. J. Kückenso skaičiavimu, gaminant e-kurą prarandama maždaug pusė atsinaujinančios elektros, o sudeginus jį variklyje iki kelio nukeliauja tik šiek tiek daugiau nei 10 % pradinės energijos. Elektra – į degalus, degalai – į šilumą, šiluma – į orą. Ratams lieka dešimtadalis.
Būtent alternatyvūs degalai ir mažaanglis plienas atsidūrė Europos Komisijos 2025 m. gruodžio pasiūlyme: vietoj 100 % CO2 mažinimo nuo 2035-ųjų siūloma 90 %, o likusią dalį gamintojai galėtų padengti kreditais už atsinaujinančius degalus ir ES pagamintą mažaanglį plieną. Europos Parlamento Aplinkos komitetas lapkričio 4 d. 48 balsais prieš 30 pritarė dar švelnesniam 87,5 % tikslui, papildomai leisdamas iki 7,5 punkto plieno kreditų. Parlamento plenarinis balsavimas dėl pozicijos per pirmąjį svarstymą preliminariai numatytas gruodžio 14 d., o galutinis tekstas dar bus derinamas su Taryba.
Redakcijos vertinimu, Lietuvos pirkėjui šie procentai šiandien mažiau svarbūs nei du paprasti klausimai: kiek kilometrų per metus jis nuvažiuoja ir ar turi kur krauti automobilį. Atsakymai į juos lemia daugiau nei Briuselio derybos.
Kol politikai derasi, elektromobilių pardavimai Europoje juda savo keliu. Net jei 2035-ųjų taisyklė taps švelnesnė ir dyzeliniai automobiliai salonuose išliks ilgiau, nei planuota prieš kelerius metus, fizika nesikeis: kiekviena švaresnė kilovatvalandė Lietuvos tinkle elektromobilio pranašumą tik didins.







