„Benzininio nebeverta pirkti – vis tiek uždraus.“ Tokį patarimą pirkėjai išgirsta neretai. Tačiau penki gamintojai kuria ir tobulina vidaus degimo variklius, o dalis naujovių jau montuojama į serijinius automobilius.
2026 m. lapkričio 29-ąją naujiems lengvųjų automobilių tipams ES pradeda galioti Euro 7 taršos reikalavimai. Dauguma gamintojų į juos atsako ne atsisakydami variklių, o juos perdarydami. Ne visi: viena japonų markė, nors kuria vieną ambicingiausių benzininių variklių, Europoje nuo 2028-ųjų žada siūlyti tik elektromobilius.
Vokiečiai tobulina jau gaminamus variklius
„Mercedes-Benz“: atnaujintas V8 ir šildomas katalizatorius
Modeliai „Mercedes-AMG GLE 63 S“ ir „Mercedes-AMG GLS 63“ gavo modernizuotą 4 litrų V8 biturbo variklį M177 Evo. Galia (612 AG) ir sukimo momentas (850 Nm) nepasikeitė. Lenkų leidinio „Magazyn Auto“ duomenimis, pakeistas alkūninis velenas, įpurškimas ir turbokompresoriai, todėl variklis greičiau reaguoja į akceleratoriaus pedalą ir geriau atitinka taršos normas. Šešių cilindrų dyzeliniame variklyje gamintojas naudoja elektra šildomą katalizatorių, kuris mažina teršalų kiekį šaltojo paleidimo metu, kai įprastas katalizatorius dar neįšilęs. Plačiau – „Mercedes-Benz“ dyzelinių variklių ateitis.
BMW: papildoma kamera kiekviename cilindre
BMW technologija „M Ignite“ – tai priešinės kameros uždegimas eiliniuose šešių cilindrų varikliuose, montuojamuose į „BMW M2“, „BMW M3“ ir „BMW M4“. Kiekvienas cilindras turi papildomą kamerą su atskira uždegimo žvake ir rite, todėl mišinys užsiliepsnoja keliose vietose vienu metu. Gamintojo teigimu, esant didelei apkrovai variklis dirba efektyviau, išmetamosios dujos būna vėsesnės, o tai padeda atitikti Euro 7 reikalavimus.
Ar sportinis automobilis dėl to mieste taps taupesnis? Nebūtinai – naudą gamintojas sieja su didele apkrova, ne su ramiu važiavimu kamščiuose. „BMW M3“ ir „BMW M4“ su šia sistema gaminami nuo 2026 m. liepos, „BMW M2“ – nuo rugpjūčio.
Japonų gamintojai variklius kuria hibridams
„Toyota“: 1,5 litro vietoj 1,8 litro
„Toyota“ kuria naują keturių cilindrų 1,5 litro variklių šeimą – atmosferinį ir su turbokompresoriumi. Abu projektuojami elektrifikuotoms pavaroms: mažesni, lengvesni, su mažesne vidine trintimi. Gamintojas siekia daugiau nei 15 % mažesnių degalų sąnaudų, palyginti su dabartiniais varikliais, tačiau tas skaičius taikomas visai hibridinei sistemai ir kol kas yra tik tikslas. Atmosferinis variklis turėtų pakeisti 1,8 litro variklį o dalyje modelių – ir trijų cilindrų 1,5 litro variklį. Pirmasis modelis gali būti būsimoji „Toyota Corolla“, nors gamintojas to oficialiai nepatvirtino.
„Mazda“: „Skyactiv-Z“ – iki 2027 m. pabaigos
„Mazda“ kuria „Skyactiv-Z“ technologiją, kuri turi pagerinti degimą plačiame sūkių diapazone. Ji remiasi „Skyactiv-X“ patirtimi ir veiks kartu su paties gamintojo hibridine sistema. Pirmasis modelis – „Mazda CX-5“, iki 2027 m. pabaigos. Vėliau technologija turėtų pasiekti ir eilinius šešių cilindrų variklius didesniuose modeliuose, o pati „Skyactiv-Z“ turi atitikti Euro 7 reikalavimus.
Ambicingiausias tikslas – naujas bokseris
„Subaru“ kuria bokserio tipo variklį, kurio siekiamas šiluminis naudingumas – 50 %. Paprasčiau tariant, pusė degalų energijos turėtų virsti naudingu darbu, o ne šiluma, o tai gerokai daugiau, nei pasiekia įprasti šiuolaikiniai benzininiai varikliai. Svarstomi pakeisti įsiurbimo kanalai, kintamos geometrijos turbokompresorius, Millerio ciklas ir galbūt priešinė kamera, panaši į BMW sprendimą. Kada toks variklis pateks į gamybą, neskelbiama.
Europos pirkėjai jo greičiausiai nesulauks. Remiantis „Subaru Deutschland“ informacija, vidaus degimo modelių pardavimas Europoje baigsis ne vėliau kaip 2027 m. pabaigoje. Vokiečių leidinio „Auto Motor und Sport“ duomenimis, tvarka tokia:
- 2026 m. rinką palieka benzininis „Subaru Outback“;
- 2027 m. – „Subaru Impreza“, „Subaru Crosstrek“ ir „Subaru Forester“;
- nuo 2028 m. lieka tik elektromobiliai „Subaru Solterra“, „Subaru E-Outback“ ir „Subaru Uncharted“.
Leidinys „electrive“ nurodo, kad gamintojas sprendimą sieja su griežtomis ES CO2 ribomis ir augančiais saugos bei vairuotojo pagalbos sistemų reikalavimais. Sprendimas taikomas Europai, tad ir Lietuvoje benzininį „Subaru“ svarstantiems laiko lieka nedaug. Plačiau – ES CO2 tikslai po 2035-ųjų.
Ką nauji vidaus degimo varikliai reiškia pirkėjams Lietuvoje
Lietuvoje hibridai – ne nišinis pasirinkimas. „Regitros“ duomenimis, kuriuos skelbia Susisiekimo ministerija, 2026 m. lapkričio 1 d. šalyje buvo įregistruoti 140 089 hibridiniai (HEV) M1 ir N1 kategorijų automobiliai. Grynųjų elektromobilių – 33 903, t. y. daugiau nei keturis kartus mažiau, o įkraunamų hibridų – 32 108. Todėl „Toyota“ ir „Mazda“ naujovės hibridams čia aktualesnės, nei gali pasirodyti iš kalbų apie elektromobilių erą.
Pirkėjui svarbi ir data. Pagal Reglamentą (ES) 2024/1257 Euro 7 reikalavimai naujiems M1 ir N1 tipams taikomi nuo 2026 m. lapkričio 29 d., o visiems naujai registruojamiems tokiems automobiliams – nuo 2027 m. lapkričio 29 d. Briuselis rašo taisykles. Inžinieriai perrašo variklius. Jei naują benzininį ar hibridinį automobilį planuojate pirkti 2027-aisiais, paklauskite pardavėjo, ar modelis jau atitinka Euro 7 ir ar netrukus nepasirodys nauja jo variklio karta.
Redakcijos vertinimu, kalbos apie greitą vidaus degimo variklių pabaigą kol kas gerokai lenkia gamintojų veiksmus. „Mercedes-Benz Group“ vadovas Ola Källenius mano, kad vidaus degimo varikliai pasaulio rinkoje išliks dar bent 10, o gal ir 15 metų. Keturių iš penkių čia aptartų gamintojų planai Europai šį vertinimą kol kas paremia.







