„Variklis dirba tyliai, vadinasi, diržas sveikas.“ Mažiems „PureTech“ benzininiams varikliams tokia logika netinka, o „PureTech“ diržo patikra nebūtinai reikalauja ardyti variklį. Diržas čia sukasi alyvos vonioje, todėl gali išbrinkti ir pradėti irti, kol vairuotojas nieko nejaučia. Užtenka šablono, kuris internetinėse parduotuvėse kainuoja maždaug 8–15 eurų.
Tai aktualu „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“ ir „Toyota“ modelių su 1,0 ir 1,2 litro benzininiais varikliais savininkams, o tokių automobilių nemažai ir Lietuvoje, ypač tarp naudotų. Bet stebuklingu įrankiu šio šablono vadinti negalima. Jis atsako tik į vieną klausimą.
Kas vyksta su diržu, kuris sukasi alyvoje
Alyvoje veikiantis paskirstymo diržas turėjo būti tylesnis ir ilgaamžiškesnis sprendimas. Praktikoje jį pakišo pati alyva: sendama ir skiedžiama į ją patenkančių degalų, ji pradeda ardyti diržo medžiagą. Ypač tam palankios trumpos kelionės. Diržas išbrinksta, atsiranda įtrūkimų, o vėliau jis gali ir suirti.
Trūkęs diržas reiškia didelį variklio gedimą. Tačiau pavojingas ir lėtesnis scenarijus, kai nuo diržo atsiskyrusios dalelės keliauja su alyva ir užkemša alyvos siurblio sietelį. Krenta alyvos slėgis, o kartu su juo – ir variklio šansai išgyventi. Problemų mastą iliustruoja ir tai, kad „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa viešai atsiprašė klientų dėl šių variklių.
Šablonas, kurį gamintojas turi savo kataloge
PSA žymėjimu šis įrankis vadinamas G-0109-6, panašius gamina ir kiti įrankių gamintojai. „Auto motor und sport“ lapkričio 8 d. publikacijoje aprašyta procedūra paprasta. Nuimamas alyvos pildymo angos dangtelis, pro angą įkišamas matavimo šablonas su dviem kaiščiais ir uždedamas ant diržo. Matuoti rekomenduojama šiltą variklį, ką tik jį išjungus.
Galimi du rezultatai. Jei diržas telpa tarp kaiščių, jo plotis dar neviršija leistinos ribos. O jei šablono apskritai nepavyksta uždėti? Tada diržas išbrinkęs ir jį reikia keisti. Dalių tiekėjo „Triscan“ duomenimis, tas pats šablonas įeina į AST 5255 įrankių rinkinį, naudojamą keičiant diržą, todėl servisams, dirbantiems su šiais varikliais, jis nėra egzotika.
Ko šablonas neparodo
Čia ir slypi esminis apribojimas. Šablonas matuoja tik plotį. Įtrūkimų, nusitrynusių kraštų ar kitokių pažeidimų jis nepastebi, todėl „telpa“ dar nereiškia „sveikas“.
Antra bėda – tai, kas jau nukeliavo į tepimo sistemą. Net pakeitus diržą, jo dalelės gali būti nusėdusios alyvos siurblio sietelyje ir kanaluose, todėl juos reikia patikrinti kartu. „Triscan“ techninėje informacijoje nurodoma, kad gumos likučiai sietelyje keičiant alyvą gali reikšti pažeistą alyvos siurblį, kurį tada reikėtų keisti. Šablonas – 15 eurų. Karterio nuėmimas, sietelio valymas ir siurblys – jau visai kita sąskaita.
Ką tai keičia Lietuvos savininkui
Pirmiausia – patikros dažnumą. Prancūzų „L’argus“ duomenimis, gamintojo 2022 m. gruodžio techninėje pastaboje 1,2 litro „PureTech“ diržo keitimo intervalas nustatytas 6 metų arba 100 000 km. Leidinys taip pat pažymi, kad ne markės servisuose prižiūrimiems automobiliams praleista patikra gali tapti priežastimi atsisakyti kompensuoti remontą. Todėl verta prašyti, kad matavimo rezultatas būtų įrašytas serviso sąskaitoje.
Antra – garantija. „Caradisiac“ duomenimis, 2024 m. „Stellantis“ pratęsė „PureTech“ variklių garantiją dėl gedimų, susijusių su per anksti susidėvėjusiu diržu, iki 10 metų arba 175 000 km. Sąlyga – priežiūra pagal gamintojo grafiką bet kuriame profesionaliame servise ir paskutinės trys aptarnavimo sąskaitos. Sunku nepastebėti, kad šablonas gamintojo kataloge buvo jau prieš kelerius metus, o savininkų dėmesį jis pasiekia tik dabar.
Patikra, kuri gali tapti pirkimo standartu
Daliai automobilių dešimties metų riba jau čia: 2016 m. automobiliams pratęsta garantija baigiasi šiemet. Po to visa rizika lieka savininkui, o reguliarus matavimas tampa pigiausia apsauga. Naudotų automobilių rinkoje klausimas, kada paskutinį kartą matuotas diržas, per artimiausius metus gali tapti toks pat įprastas kaip klausimas apie ridą. Pardavėjas, galintis parodyti matavimų istoriją, turės aiškų pranašumą.
