Elektromobilių populiarumas Lietuvoje sparčiai auga, tačiau visuomenėje vis dar gajūs trys pagrindiniai mitai. Naujas „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia: pagrindiniai barjerai – kaina, nuvažiuojamas atstumas ir įkrovimo infrastruktūra. Tačiau ar šios baimės vis dar pagrįstos?
Didžiausias stabdis – įsigijimo kaina
Tyrimo duomenimis, net 69 proc. apklaustųjų nurodė, kad elektromobilio kaina, palyginti su analogišku vidaus degimo variklio automobiliu, yra pagrindinė priežastis, kodėl jie nesvarsto tokio pasirinkimo.
„Lietuvos draudimo“ privačių klientų departamento vadovas Raimondas Geleževičius sako: „Pastaraisiais metais Lietuvoje įsigaliojo finansinės paskatos, kurios leidžia gyventojams lengviau įsigyti elektromobilius. Pavyzdžiui, galima pretenduoti į APVA subsidiją iki 5 tūkst. eurų už naują ir iki 2,5 tūkst. eurų už naudotą elektromobilį.“
Pasak eksperto, vis didesnę reikšmę įgyja ir naudotų elektromobilių rinka: „Technologijos tobulėja, o Vakarų rinkose jau susiformavusi tvari pasiūla. Todėl ir Lietuvos gyventojai turi daugiau galimybių įsigyti kokybišką elektromobilį už priimtiną kainą.“
Nuvažiuojamas atstumas – vis mažiau ribojantis
Antras dažniausiai minimas barjeras – per trumpas nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu. Šią priežastį įvardijo 59 proc. respondentų. Visgi ši nuostata vis mažiau atitinka realybę.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje įregistruotų elektromobilių vidutinis nuvažiuojamas atstumas siekė 430 km. „Dauguma šiuolaikinių modelių įveikia 300–400 km, o pažangesni – dar daugiau. Tai leidžia patogiai naudotis tiek mieste, tiek ilgesnėse kelionėse“, – pabrėžia R. Geleževičius.
Įkrovimo tinklas plečiasi greičiau nei manoma
Trečioje vietoje – nepakankama įkrovimo infrastruktūra. Šią priežastį paminėjo 54 proc. apklaustųjų. Tačiau statistika rodo kitokį vaizdą.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 2,5 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo stotelių – tai aštuonis kartus daugiau nei 2020 m. „Augantis stotelių skaičius kuria sąlygas platesniam elektromobilių naudojimui“, – sako specialistas.
Pagal planus, iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti įrengta apie 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešos, o 1 tūkst. – šalia magistralinių kelių.
Tarptautinė patirtis patvirtina – mitai įveikiami
Elektrinio transporto plėtrą stabdo tie patys mitai visoje Europoje. Europos alternatyviųjų degalų observatorijos 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 12 ES šalių gyventojai nurodė tas pačias kliūtis: kainą, atstumą ir infrastruktūrą.
Tačiau Šiaurės šalys parodė, kad tai įveikiama. Norvegijoje elektromobiliai sudaro net 88 proc. automobilių parko, o bendrai Šiaurės regione – virš 50 proc. Tai pasiekta derinant valstybės paskatas, infrastruktūrą, mokesčių lengvatas ir ilgalaikę strategiją.
Švietimas ir skatinimas – būtini pokyčiui
Pasak R. Geleževičiaus, svarbu ne tik finansinė parama, bet ir visuomenės švietimas: „Sekdami gerosiomis praktikomis, turime edukuoti vairuotojus apie realius elektromobilių pranašumus. Norėdami paskatinti domėjimąsi, šiuo metu siūlome galimybę laimėti elektromobilį – „Porsche Macan Electric“. Visi, sudarę ar pratęsę privalomojo draudimo sutartį, dalyvauja loterijoje.“
Tokios iniciatyvos padeda įveikti gajus mitus ir paskatinti realius veiksmus tvaraus transporto link.
Ką apie tai manote jūs? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
