Nuo 2026 m. vasario 14-osios namų įkrovimo stotelė Lietuvoje gali uždirbti: už joje patiektą elektrą skaičiuojamas DAEI atlygis, kurį kai kurie telkėjai perveda tiesiai į banko sąskaitą. Lapkritį ši galimybė tampa apčiuopiamesnė. Šąlant elektromobilis kiekvienam kilometrui sunaudoja daugiau energijos, tad per mėnesį apskaitomų kilovatvalandžių daugėja – kartu su jomis auga ir suma.
Pasiūlymai skiriasi ne vien centais. Vieni telkėjai pinigus perveda į sąskaitą, kiti kaupia programėlės balanse, o prijungus stotelę prie telkėjo sistemos dalis įprastų jos funkcijų gali nustoti veikti.
Kas yra DAEI ir kodėl už namuose įkrautą elektrą kažkas moka
DAEI – degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetai. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad vis didesnė jų rinkai tiekiamų degalų dalis būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Trūkstamus vienetus jie gali įsigyti iš kitų rinkos dalyvių. Sistemą administruoja energijos išteklių birža „Baltpool“.
Iki vasario vienetus galėjo generuoti tik degalų tiekėjai ir viešųjų įkrovimo prieigų operatoriai. Atnaujinta energetikos ministro patvirtinta tvarka įtraukė ir privačias prieigas, įskaitant namų ūkiuose įrengtas stoteles. Kodėl degalų tiekėjui turėtų rūpėti jūsų garažas? Todėl, kad vienetai už elektromobiliams patiektą atsinaujinančią elektrą įskaitomi į jo prievolę, o tarp jo ir stotelės savininko atsiranda telkėjas. Jis apskaito tinkamus įkrovimo duomenis, deklaruoja energijos kiekį, parduoda vienetus degalų tiekėjams ir dalį gautos vertės grąžina savininkui.
DAEI atlygis: trys pasiūlymai, trys skirtingos sąlygos
Telkėjų pasiūlymai skiriasi mažiau nei centu už kilovatvalandę. Tačiau dažnai svarbiau ne pati suma, o tai, kur ir kokiu pavidalu ji pasiekia savininką.
„Įkrautas“ – 3 centai į banko sąskaitą
Lapkričio 11 d. paskelbtose sąlygose „Įkrautas“ nurodo mokantis 0,03 Eur už kiekvieną apskaitai tinkamą kilovatvalandę. Minimalaus kiekio ir lubų nėra, atlygis skaičiuojamas nuo pirmosios tinkamos kilovatvalandės, o gyventojų pajamų mokestį padengia pati bendrovė. Jos pavyzdžiais, 1 000 kWh atneša 30 Eur, 5 000 kWh – 150 Eur, o per mėnesį nuvažiuojant apie 1 500 km atlygis siektų maždaug 10 Eur, priklausomai nuo automobilio sąnaudų.
Dalyvavimas nemokamas, be prisijungimo ar administravimo mokesčių. Sutartis galioja iki 2027 m. gruodžio 31 d. ir pratęsiama automatiškai, jei nė viena šalis likus bent 30 dienų iki termino pabaigos nepraneša, kad jos nepratęs.
„Circle Link“ – 3,9 cento per programėlę
„Circle Link“ skelbia 3,9 cento DAEI naudos už kiekvieną apskaitytą įkrovimo kilovatvalandę. Sukauptą sumą rodo programėlė, o pasirinkus išmokėjimą lėšos pervedamos į banko sąskaitą. Išmokėjimo dažnumą, minimalią sumą ir galimus atskaitymus nustato bendrovės svetainėje skelbiama sutartis, tad ją verta perskaityti prieš jungiant stotelę.
„Ignitis bONus“ – 3 centai, bet tik į balansą
„Ignitis“ už namuose įkrautą kilovatvalandę skiria 3 ct, tačiau programa skirta bendrovės nepriklausomo tiekimo klientams, turintiems „Ignitis ON“ ir „EnergySmart“ paskyras. Pinigai į banką nekeliauja: suma kas mėnesį pridedama prie „Ignitis ON“ balanso, kurį galima panaudoti šio tinklo viešose įkrovimo stotelėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Plačiau – „Ignitis“ išmanusis įkrovimas namuose.
Per metus centų skirtumas virsta eurais
Tarkime, elektromobilis per metus nuvažiuoja 20 000 km ir 100 km sunaudoja 18 kWh. Jei visas įkrovimas vyksta namuose, per metus susidaro 3 600 kWh. Esant 3 ct tarifui, DAEI atlygis siektų 108 Eur, o esant 3,9 cento – apie 140 Eur. Skirtumas – mažiau nei vienas centas. Per metus – daugiau nei 30 eurų.
Bet ar didesnis tarifas visada reiškia geresnį pasiūlymą? „Įkrauto“ bendraįkūrėjas Paulius Gūžys, kurį cituoja 15min.lt, pataria vertinti visą pasiūlymą, o ne vien mokestį už apskaitytą energiją. Jo teigimu, klientai neretai tik pasirašę sutartį sužino, kad dalis anksčiau naudotų stotelės funkcijų nebeveikia. Tiesa, tai – vieno iš telkėjų atstovo žodžiai, tačiau patikrinti verta bet kuriuo atveju.
Ką patikrinti prieš jungiant stotelę
Tinkamumą lemia stotelės gamintojas, modelis ir jo techninės galimybės. „Įkrauto“ paraiškos formoje prašoma nurodyti modelį, serijos numerį, interneto ryšio tipą (GSM, Wi-Fi ar Ethernet) ir ESO objekto numerį, o tarp nurodytų gamintojų – ABB, „Easee“, „Wallbox“, „Teltonika“, „Nexblue“ ir kiti. Prieš pasirašant verta išsiaiškinti:
- ar išliks gamintojo programėlė, nuotolinis valdymas, įkrovimo istorija, planavimas, išmanusis įkrovimas ir dinaminis galios valdymas;
- kas prijungs stotelę prie telkėjo sistemos ir ar netinkamas perkonfigūravimas nepaveiks garantijos;
- kur keliaus pinigai – į banko sąskaitą ar į balansą, ir ar sumokėtas gyventojų pajamų mokestis;
- kiek laiko galioja sutartis ir kaip ją nutraukti.
Dėl duomenų nerimauti pagrindo mažiau. DAEI duomenys nėra vieši, o „Įkrautas“ teigia naudojantis tik tais įkrovimo duomenimis, kurių reikia kilovatvalandėms apskaičiuoti, ne buvimo vieta ar kelionių maršrutais.
Ar DAEI vienetų vertė augs iki 2030-ųjų
ES nustatytas tikslas – iki 2030 m. atsinaujinantys ištekliai turi sudaryti 29 % transporte suvartojamos energijos, tad degalų tiekėjams vienetų reikės ir toliau. Redakcijos vertinimu, šios sistemos silpnoji vieta – ne centų dydis, o tai, kad pasiūlymus sunku palyginti: vienas moka pinigais, kitas – balansu, o kai kuriais atvejais tenka paaukoti dalį stotelės funkcijų. Kol kas telkėjai varžosi keliais centais, o „Įkrauto“ sutartis sudaroma iki 2027 m. pabaigos. Ar vėliau namų garažo kilovatvalandės bus vertinamos brangiau, priklausys nuo to, kiek vienetų degalų tiekėjams prireiks artėjant prie 2030 m. tikslo ir kiek telkėjų dėl jų konkuruos.
