Šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau komplektuojami su elektroninėmis sistemomis ir vairuotojo pagalbos funkcijomis. Nors kai kurios iš jų yra pasirenkamos, daugelis jų dabar yra privalomos pagal Europos Sąjungos reglamentus, o tai reiškia, kad jos yra standartinės ir Lietuvoje parduodamuose automobiliuose. Tačiau jų veikimas realiomis sąlygomis ne visada atitinka vairuotojų lūkesčius, o kai kuriais atvejais jos netgi gali tapti nepatogumais.
1. ISA – išmanioji greičio palaikymo ir kelio ženklų atpažinimo sistema
Nuo 2024 m. liepos 7 d. visi nauji automobiliai, parduodami ES, turi būti aprūpinti ISA sistema, kuri, naudodama kameras ir navigacijos duomenis, nustato greičio apribojimus ir įspėja vairuotoją apie greičio viršijimą. Lietuvoje tai lėmė prieštaringus rezultatus:
- Navigacijos duomenų bazės dažnai būna pasenusios ir mėnesius neatspindi naujausių kelių eismo pakeitimų.
- Kameros kartais užfiksuoja greičio ribojimo ženklus netoliese esančiose gatvėse ar statybvietėse, todėl gaunami klaidingi įspėjimai.
- Kai kurios sistemos netgi automatiškai sulėtina automobilį, remdamosi neteisingu ženklų atpažinimu.
Teisinė pastaba: Pagal Lietuvos kelių eismo įstatymus, greičio viršijimas nustatomas pagal faktinį greitį, o ne ISA rodmenis. Vairuotojas lieka visiškai atsakingas.
2. TPMS – padangų slėgio stebėjimo sistema
Nuo 2014 m. ES privaloma TPMS sistema yra dviejų tipų: tiesioginė (ant ratų montuojami jutikliai) ir netiesioginė (ABS pagrindu). Nors tiesioginės sistemos yra tikslios, bet brangios, netiesioginės sistemos yra pigesnės, bet mažiau patikimos.
- Po sezoninių padangų keitimo netiesioginę TPMS dažnai reikia kalibruoti rankiniu būdu, ką daugelis vairuotojų pamiršta.
- Jei visų padangų slėgis mažėja tolygiai (pvz., dėl šalto oro), netiesioginės sistemos gali nesuveikti įspėjimo.
Ekspertų patarimas: Net ir su TPMS, padangų slėgį rankiniu būdu patikrinkite bent kartą per mėnesį, ypač prieš ilgas keliones.
3. Vairuotojo dėmesio stebėjimo sistemos
Šios sistemos stebi akių judesius arba vairavimo modelius, kad aptiktų nuovargį arba dėmesio išsiblaškymą. Praktiškai Lietuvos vairuotojai praneša apie:
- Pernelyg didelį jautrumą, dėl kurio įspėjimai suveikia vos žvilgtelėjus į informacijos ir pramogų ekraną.
- Dažnus klaidingus pavojaus signalus ilgų kelionių metu, dėl kurių vairuotojai visiškai ignoruoja įspėjimus.
Tokie netikslumai gali sukelti priešingą efektą – sumažinti pasitikėjimą tikrai svarbiais įspėjimais.
4. Belaidžiai telefonų įkrovimo kilimėliai
Indukcinis įkrovimas teoriškai yra patogus, tačiau realiame naudojime jis problemiškas:
- Per stori dėklai dažnai neleidžia pradėti įkrovimo.
- Navigacijos ir muzikos transliacijos naudojimas sukelia telefonų perkaitimą, todėl įkrovimas nutrūksta.
- Kai kurie modeliai nustoja krauti važiuodami per nelygumus.
Nors naujesniuose automobiliuose yra aušinimo ventiliatoriai, kad būtų išvengta perkaitimo, daugelyje automobilių Lietuvoje šio patobulinimo vis dar trūksta.
5. Automatiniai / adaptyvūs priekiniai žibintai
Jie skirti neakinti kitų vairuotojų, automatiškai perjungiant tolimąsias ir artimąsias šviesas. Problemos:
- Lėtas reakcijos laikas, dėl kurio kiti vairuotojai gali būti apakinti prieš sureguliuojant šviesas.
- Įjungimas gerai apšviestose miesto zonose, kuris Lietuvoje laikomas kelių eismo taisyklių pažeidimu.
- Pigūs LED žibintai, kurie akinantys net ir įjungus artimąsias šviesas.
Teisinė pastaba: Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksą (417 straipsnis), už kitų vairuotojų akinimą gali būti skiriama 30–90 eurų bauda, neatsižvelgiant į tai, ar kalta buvo automatinė sistema.
Dauguma šių funkcijų įdiegtos su gerais ketinimais – siekiant pagerinti saugumą ir komfortą. Tačiau Lietuvos vairavimo sąlygomis jos ne visada veikia taip, kaip tikėtasi. Vairuotojai turėtų suprasti, kaip šios sistemos veikia, reguliariai jas tikrinti ir nepamiršti, kad galutinė atsakomybė už saugų vairavimą tenka žmogui, sėdinčiam už vairo.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo patirtimi su šiomis sistemomis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
