Europos Sąjungos CO₂ parko taisyklės, atnaujintos 2023 m. pagal Reglamentą (ES) 2019/631, nustato 100 % naujų automobilių ir furgonų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 2035 m. Praktiškai tai draudžia parduoti naujas transporto priemones, kurios išmeta CO₂ per išmetimo vamzdį. Tai nedraudžia jau eksploatuojamų vidaus degimo variklių automobilių ir jų įsigijimo. Vis dėlto tęsiasi intensyvios diskusijos dėl galimų lankstumo priemonių: sintetinių e. degalų, „technologinio neutralumo“ ir įkraunamų hibridinių automobilių (PHEV) statuso. Šiame vadove paaiškinama dabartinė įstatymo padėtis, kas gali pasikeisti 2026 m. peržiūroje ir ką tai reiškia Lietuvos pirkėjams.
Ką sako dabartinis įstatymas ir ko jis nesako
Šiandienos taisyklė taikoma naujoms registracijoms nuo 2035 m.: naujų automobilių ir furgonų parko vidutinis išmetamųjų CO₂ kiekis turi būti nulinis. Tai iš esmės netaikoma naujiems benzininiams ir dyzeliniams modeliams, taip pat įprastiems hibridams. Tačiau įstatymas neužkerta kelio esamiems vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams ir nedraudžia prekiauti naudotomis transporto priemonėmis. Vartotojams šis skirtumas yra svarbus: draudimas taikomas naujiems pardavimams, o ne nuosavybei.
Erdvė lankstumui: tebesitęsiančios diskusijos
Pramonės grupės ir kelios valstybės narės pasisako už „technologinį neutralumą“, teigdamos, kad kai kurie jėgos agregatai galėtų atitikti reikalavimus, jei jie varomi tik CO₂ neutraliais degalais. Diskutuojama ir apie tai, ar tam tikri įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV) galėtų atlikti pereinamąjį vaidmenį, jei griežtesnis matavimas ir naudojimo patikrinimas užtikrintų realias CO₂ emisijų mažinimo galimybes. Niekas iš to nepakeičia dabartinio 2035 m. nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslo; veikiau tai formuluoja klausimus 2026 m. peržiūrai.
- Elektroniniai degalai: Sintetiniai degalai, pagaminti iš surinkto CO₂ ir atsinaujinančios elektros energijos, galintys sudaryti sąlygas vidaus degimo varikliams veikti su neutraliomis viso gyvavimo ciklo emisijomis.
- Įkraunami hibridai: Galėtų likti tik tuo atveju, jei realus įkrovimas ir naudojimas užtikrintų patikrinamą CO₂ emisijos sumažėjimą, o ne tik tipo patvirtinimo pagerėjimą.
- Stebėsena: Bet kokiam lankstumui reikėtų tvirtų atitikties sistemų, kad būtų išvengta „popierinio“ sumažėjimo, kuris neatsiranda kelyje.
Argumentai už ir prieš hibridus po 2035 m.
Už. Įkraunami hibridai gali būti tiltas regionuose, kuriuose trūksta įkrovimo infrastruktūros, sumažinti degalų sąnaudas reguliariai įkraunant ir padėti gamintojams sumažinti vidaus degimo variklių portfelius nesukeliant šokiruojančių tiekimo grandinių. Naudojant patikrintus e. degalus, vidaus degimo variklio (ICE) komponentas gali būti suderinamas su klimato kaitos tikslais, jei grynasis CO₂ kiekis yra neutralus.
Prieš. Dabartinis įstatymas aiškiai siekia nulinės išmetamųjų teršalų emisijos; kritikai pažymi, kad daugelis įkraunamų hibridinių automobilių nėra dažnai įkraunami, todėl jų išmetamųjų teršalų kiekis realiomis sąlygomis atitinka vidaus degimo variklių emisijas. Sparčiai didėjant baterijų kainoms ir įkrovimo tinklams, hibridai taip pat gali būti nepakankamai ilgalaikis sprendimas.
Penki tikėtini ES scenarijai (hipotetiniai)
2026 m. peržiūra galėtų paaiškinti vieną iš kelių būdų. Nė vienas iš jų nėra garantuotas; jie iliustruoja aptariamą politikos spektrą.
1) Griežtas status quo
Jokių išimčių, išskyrus visiškai nulinės emisijos transporto priemones (daugiausia akumuliatorines elektrines). Įprastiniai hibridai ir įkraunami hibridai (PHEV) bus palaipsniui nutraukiami nuo 2035 m.
2) Siauras pereinamasis laikotarpis PHEV automobiliams
Ribotas PHEV automobilių išlaikymas laikantis griežtų, duomenimis pagrįstų sąlygų: patikrinta elektrinio režimo rida, ribotas CO₂ išmetimas ir trumpi galiojimo laikotarpiai.
3) E-degalų atitikties tvarka
Leisti vidaus degimo variklių arba hibridinių automobilių pardavimą tik tuo atveju, jei jie veikia tik su sertifikuotais CO₂ neutraliais degalais, užtikrinant tai aparatine įranga, programine įranga ir degalų tiekimo sertifikavimu. Tam reikėtų naujų atitikties ir audito sistemų.
4) Laipsniškas atsisakymas
Pirmieji bus nutraukiami įprasti (ne įkraunami) hibridai; Įkraunamų hibridinių automobilių (PHEV) naudojimas toliau griežtinamas pagal griežtesnes ribas, o vėliau, 2030-aisiais, jo nebebus.
5) Nominalus tikslas, praktinis lankstumas
Nulinio išmetamųjų dujų kiekio tikslas išlieka, tačiau atsiranda pereinamojo laikotarpio išimtys, prekyba kreditais arba ribotos bandomosios kvotos, skirtos valdyti regionines infrastruktūros spragas.
Ką tai reiškia Lietuvos rinkai
Lietuvių pirkėjams svarbiausia yra planavimas 2026–2035 m. Jei peržiūra išliks griežta, tikimasi spartesnio perėjimo prie akumuliatorinių elektrinių variantų, platesnio įkrovimo stotelių diegimo tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Kalifornija bei mažėjančio naujų hibridinių automobilių portfelio. Jei atsiras PHEV arba e. degalų maršrutas, pasirinkimas gali išlikti platesnis kelerius metus, tačiau bus griežtesnė patikra ir galimos kainos už atitikties įrangą ir sertifikuotus degalus.
Praktiniai pirkimo patarimai 2025–2030 m.
Nesvarbu, ar esate privatus pirkėjas, ar automobilių parko valdytojas, derinkite pirkimus su tikėtina politikos trajektorija ir bendromis eksploatavimo sąnaudomis (BKS).
- Intensyvus naudojimas mieste: Pirmenybę teikite elektromobiliams, kad būtų galima nuspėti įkrovimą ir mažos eksploatavimo išlaidos.
- Mišrūs tarpmiestiniai maršrutai: Įkraunami automobiliai gali veikti, jei nuolat kraunate ir jūsų dienos rida atitinka elektrinį ridą.
- Ilgi atstumai: Stebėkite elektromobilių bandomuosius projektus ir nuolatinės srovės greitojo įkrovimo stotelių statybą A1/A2 koridoriuose; BKS priklausys nuo energijos kainų ir paskatų.
- Nusidėvėjimas: Artėjant 2035 m., numatykite greitesnį vidaus degimo variklių modelių nusidėvėjimą; Elektromobilių likučiai priklauso nuo akumuliatoriaus būklės ir įkrovimo prieigos.
Ekspertų nuomonė: nuspręs matavimas ir atitiktis
Kaip dažnai pastebi analitikai: „Politikos aiškumas yra būtinas, tačiau matavimo vientisumas yra lemiamas.“ Jei ES leis bet kokį hibridinį kelią, ji greičiausiai susies tinkamumą su griežtais, patikrinamais rezultatais – išmatuota elektros režimo dalimi, sertifikuotais degalais ir realiais duomenimis. Be to, hibridai rizikuoja neišlaikyti klimato matematikos ir politinio testo.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų palikti siauras duris atviras įkraunamoms elektromobilėms arba elektromobiliais varomiems vidaus degimo varikliams po 2035 m., ar visiškai įsipareigoti siekti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio elektromobiliams? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
