Lietuvoje populiaru pirkti naudotus automobilius iš užsienio, tačiau retas pirkėjas atkreipia dėmesį į tai, kokiame klimate automobilis buvo eksploatuotas. Automobiliai iš šiltų šalių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ir iš šaltų regionų, pavyzdžiui, Švedijos ar Norvegijos, dėvisi skirtingai. Šių skirtumų supratimas gali padėti išvengti brangių remontų ateityje.
Kėbulo būklė ir rūdys
Didžiausias skirtumas – korozija. Šilto klimato automobiliai dažniausiai matė mažiau kelio druskos ir sniego, todėl jų dugnas ir kėbulas būna švaresni, dažai – geriau išsilaikę. Tuo tarpu iš Skandinavijos ar kitų šaltų šalių atvežti automobiliai dažnai turi paslėptų rūdžių židinių, kurie gali virsti brangiais remonto darbais.
Variklis ir mechaninė dalis
Šaltame klimate varikliai patiria daugiau streso: dažni šaltieji užvedimai, tirštesnis tepalas ir dideli temperatūrų svyravimai spartina dalių dėvėjimąsi. Kaip pažymi automobilių inžinierius Jonas Petrauskas: „Šalto užvedimo metu variklis patiria didžiausią apkrovą. Ilgalaikis naudojimas tokiomis sąlygomis trumpina jo tarnavimo laiką.“ Šilto klimato automobiliai šio streso išvengia, tačiau jų šildymo sistemos gali būti menkai naudojamos.
Salonas ir įranga
Pietų šalyse dažniau pažeidžiami salonai dėl intensyvios saulės ir UV spindulių. Plastikai ir apmušalai gali būti išblukę. Tuo tarpu šiaurės šalių automobiliai beveik visada turi šildomas sėdynes, galingus pečiukus, defrosterius ar net variklio pašildymo sistemas – tai itin naudinga Lietuvos žiemomis.
Elektros sistema ir akumuliatorius
Karštis trumpina akumuliatoriaus tarnavimo laiką, tačiau užvedimas šiltame klimate yra lengvesnis. Šaltuose regionuose akumuliatoriai apkraunami labiau, o jų keitimai dažnesni. Prieš įsigyjant automobilį verta patikrinti akumuliatoriaus amžių ir šaltojo užvedimo srovę (CCA).
Skysčiai ir aušinimo sistema
Šaltuose kraštuose būtina reguliariai tikrinti antifrizą, kad jis neužšaltų, bei dažniau keisti tepalus. Automobiliai iš šilto klimato gali turėti skysčių, pritaikytų aukštai temperatūrai, bet netinkamų Lietuvos žiemoms. Prieš registruojant tokį automobilį būtina pakeisti skysčius į tinkamus mūsų sąlygoms.
Šilto klimato automobilių privalumai
- Mažiau rūdžių ir korozijos
- Švaresnis dugnas ir kėbulas
- Geriau išsilaikę dažai ir apdaila
Šalto klimato automobilių privalumai
- Stiprios šildymo ir defrost sistemos
- Žieminės įrangos gausa (sėdynių šildymas, blokiniai šildytuvai)
- Dažnai komplektuojami su žieminėmis padangomis
Rizikos ir kompromisai
Automobiliai iš šilto klimato gali turėti neveikiančias arba susidėvėjusias šildymo sistemas, o žiemą Lietuvoje tai – rimta problema. Tuo tarpu šalto klimato transporto priemonės dažnai atkeliauja su pažengusia korozija, pažeistomis pakabos ar išmetimo sistemos dalimis. Ekspertas Marius Stankevičius perspėja: „Pigiau įsigytas skandinaviškas automobilis ilgainiui gali kainuoti daugiau dėl brangaus kėbulo remonto.“
Ką patikrinti prieš perkant?
- Ar nėra rūdžių dugne, arkose, slenksčiuose
- Ar tinkamai veikia šildymas, ventiliacija ir veidrodžių šildymas
- Ar aušinimo skystis pritaikytas šalčiui
- Akumuliatoriaus amžių ir CCA rodiklį
- Tepalų klampumą ir guminių detalių būklę
- Ar yra žieminės padangos
Išvada
Lietuvos klimatas reikalauja kompromiso: geriausia rinktis automobilį, kuris nėra pažeistas rūdžių, bet turi patikimą šildymo sistemą. Gerai prižiūrėtas pietietiškas automobilis, su atnaujinta šildymo įranga, gali būti puikus pasirinkimas. Tuo tarpu šiaurietiškas automobilis su gera antikorozine apsauga taip pat gali tarnauti ilgai. Svarbiausia – kruopščiai patikrinti transporto priemonę prieš perkant.
Ar esate pirkę automobilį iš užsienio? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
