Europos sunkvežimių pramonė siunčia vis garsesnį signalą Briuseliui: dabartinius 2030 metų CO₂ mažinimo tikslus bus sunku pasiekti, jeigu elektrinių sunkvežimių rinka ir įkrovimo infrastruktūra neaugs gerokai sparčiau. „Reuters“ skelbia, kad pagrindiniai Europos gamintojai prašo 2030 metų terminą atidėti trejiems metams.
Tarp šį raginimą remiančių gamintojų minimi DAF Trucks, „Daimler Truck“, „Iveco“ ir „Scania“. Jų argumentas – vien pagaminti nulinės emisijos sunkvežimius nepakanka. Juos dar turi apsimokėti pirkti ir eksploatuoti transporto bendrovėms.
Dabartinis tikslas – 43 proc. mažesnės emisijos iki 2030 metų
Pagal galiojančias Europos Sąjungos taisykles sunkiasvorių transporto priemonių gamintojams numatyti laipsniškai griežtėjantys CO₂ mažinimo tikslai.
„Reuters“ nurodo, kad 2030 metais numatytas 43 proc. sumažinimas, palyginti su 2025 metų atskaitos lygiu. 2035 metais tikslas didėja iki 64 proc., o 2040 metais – iki 90 proc.
Gamintojai dabar prašo 2030 metų etapą nukelti trejiems metams.
Nulinės emisijos sunkvežimių dalis kol kas labai maža
Vienas svarbiausių pramonės argumentų – dabartinė rinkos struktūra. „Reuters“ duomenimis, nulinės emisijos sunkiasvorės transporto priemonės šiuo metu sudaro tik apie 2,4 proc. naujų šios kategorijos transporto priemonių.
Tai didelis atotrūkis tarp politinių tikslų ir faktinės rinkos.
Sunkvežimio pirkėjas skiriasi nuo privataus lengvojo automobilio pirkėjo. Vežėjui transporto priemonė yra investicija, kurios ekonomika skaičiuojama pagal kilometrų savikainą, krovinio kiekį, darbo laiką, energijos kainą ir prastovas.
Gamintojai sako, kad problema – ne vien sunkvežimių pasiūla
Europos gamintojai jau turi baterinių elektrinių sunkvežimių, tačiau vien jų buvimas kataloguose neužtikrina masinio perėjimo.
Pramonė kaip kliūtis nurodo aukštas energijos sąnaudas ir nepakankamą įkrovimo infrastruktūrą. Ypač sudėtinga situacija tolimojo transporto sektoriuje, kuriame sunkvežimis per parą gali įveikti šimtus kilometrų ir privalo griežtai laikytis logistikos grafiko.
Didelės baterijos reikalauja didelės įkrovimo galios, o sunkvežimių aikštelėse vienu metu gali reikėti krauti daug transporto priemonių.
Pramonė prašo ne tik termino atidėjimo
„Reuters“ duomenimis, gamintojai ragina politikus spartinti sunkvežimiams skirtų įkrovimo stočių diegimą ir elektros tinklo prijungimo procedūras.
Taip pat siūloma plačiau taikyti nuo CO₂ emisijų priklausančius kelių mokesčius ir dalį pajamų iš emisijų prekybos nukreipti transporto dekarbonizacijai bei infrastruktūrai.
Gamintojų pozicija iš esmės tokia: jeigu teisės aktai reikalauja sparčiai pereiti prie nulinės emisijos transporto, visa tam reikalinga ekosistema turi vystytis panašiu tempu.
Lietuvos vežėjams klausimas ypač aktualus
Lietuvos transporto sektoriui ES sunkiasvorio transporto politika turi tiesioginę reikšmę. Mūsų vežėjai daug dirba tarptautiniuose maršrutuose, todėl transporto priemonės pakeitimas nėra vien techninis klausimas.
Elektrinis vilkikas turi būti įkraunamas ne tik bazėje Lietuvoje. Jam reikalinga patikima infrastruktūra Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse, per kurias driekiasi maršrutas.
Jeigu didelės galios įkrovimo stotelių tinklas vystysis nevienodai, vežėjams teks sudėtingiau planuoti maršrutus ir transporto priemonių darbą.
Elektrifikacijos ekonomika priklauso nuo maršruto
Nulinės emisijos sunkvežimis nebūtinai turi būti naudojamas taip pat kaip dyzelinis. Pirmiausia elektrifikacijai palankesni gali būti reguliarūs maršrutai, kuriuose transporto priemonė kasdien grįžta į bazę ir gali būti kraunama iš anksto suplanuotu metu.
Tolimojo susisiekimo sektoriuje užduotis sudėtingesnė. Čia itin svarbus įkrovimo greitis, stočių prieinamumas ir galimybė įkrovimą suderinti su vairuotojų privalomomis poilsio pertraukomis.
Diskusija vyksta platesniame ES automobilių politikos kontekste
Gamintojų prašymas pasirodė tuo metu, kai Europos Sąjungoje vyksta platesnės diskusijos dėl transporto sektoriaus klimato politikos ir automobilių pramonės konkurencingumo.
Tai reiškia, kad sunkvežimių klausimas nėra izoliuotas. Europos gamintojai vienu metu susiduria su brangia technologine transformacija, Kinijos konkurentų atėjimu ir reikalavimu mažinti emisijas.
Atidėjimas dar nėra priimtas sprendimas
Svarbu pabrėžti: gamintojai paprašė trejų metų atidėjimo, tačiau tai nereiškia, kad ES jau pakeitė galiojančius reikalavimus.
Kol teisės aktai nepakeisti, galioja dabartiniai tikslai. Todėl teiginys, kad 2030 metų reikalavimai jau nukelti, būtų klaidingas.
Artimiausiais mėnesiais ši diskusija gali tapti viena svarbiausių Europos transporto pramonėje. Klausimas bus ne tik tai, kiek griežti turi būti emisijų tikslai, bet ir kas turi finansuoti infrastruktūrą, kuri leistų tuos tikslus realiai pasiekti.
