„Ferrari F40“ daugeliui kolekcininkų yra automobilis, kurį norisi laikyti sausame, šildomame garaže ir saugoti nuo kiekvieno papildomo kilometro. Tačiau japonų automobilių entuziastas Takeshi Kimura pasirinko visiškai kitokį kelią – 2014 metais savo legendiniu F40 jis išvažiavo stovyklauti į Japonijos gamtą.
Palapinė, stovyklavimo įranga, neasfaltuoti keliai ir vienas garsiausių „Ferrari“ modelių istorijoje – toks derinys automobilių pasaulyje iki šiol atrodo beveik neįtikėtinai.
Milijonų vertės automobilis vietoje visureigio
Šiandien geri „Ferrari F40“ egzemplioriai gali kainuoti milijonus eurų, todėl kiekvienas papildomas kilometras, akmenuko palikta žymė ar įbrėžimas kai kuriems kolekcininkams atrodo kaip finansinis nusikaltimas. Kimura į automobilį žiūrėjo kitaip – jam superautomobilis buvo sukurtas tam, kad juo būtų važiuojama.
2014 metais japonas ant savo F40 susikrovė stovyklavimo įrangą ir išvažiavo į gamtą. Internete išplitusiose nuotraukose raudonas superautomobilis matomas ne prie prabangaus viešbučio ar lenktynių trasoje, o tarp medžių, ant purvino ir nelygaus paviršiaus.
Vaizdas ypač kontrastingas todėl, kad F40 praktiškumas kuriant automobilį tikrai nebuvo prioritetas. Tai žemas, dvivietis, vidurinio variklio superautomobilis, kurio konstrukcija orientuota į mažą masę, greitį ir vairavimo pojūtį.
Kuo ypatingas „Ferrari F40“?
„Ferrari F40“ buvo pristatytas 1987 metais ir tapo vienu svarbiausių modelių Italijos gamintojo istorijoje. Tai buvo paskutinis naujas „Ferrari“ kelių automobilis, pristatytas dar Enzo Ferrari esant gyvam.
Automobilyje montuojamas maždaug 2,9 litro V8 variklis su dviem turbokompresoriais. Europinės specifikacijos versija išvysto apie 352 kW (478 AG), o galia galiniams ratams perduodama per 5 laipsnių mechaninę pavarų dėžę.
- Variklis – 2,9 l V8 su dviem turbokompresoriais
- Galia – apie 352 kW (478 AG)
- Pavarų dėžė – 5 laipsnių mechaninė
- Pavara – galinių ratų
- Maksimalus greitis – daugiau nei 320 km/val.
- Pagaminta maždaug 1 300 automobilių
Šiuolaikinių elektroninių vairavimo pagalbininkų čia praktiškai nėra. F40 garsėja tiesioginiu valdymu, nedidele mase ir agresyvia turbokompresorių charakteristika, todėl net įprastame kelyje šis automobilis reikalauja vairuotojo dėmesio.
Palapinė ir įranga – ant „Ferrari“
Didžiausia problema ruošiantis stovyklavimui su F40 yra akivaizdi – bagažui vietos beveik nėra. Kimura šią problemą išsprendė paprastai: dalis stovyklavimo įrangos buvo pritvirtinta prie automobilio.
Internete išgarsėjusiose kelionės akimirkose F40 atrodo beveik kaip ekspedicinis automobilis. Tik vietoje didelės prošvaisos, visų varančiųjų ratų sistemos ir bekelės padangų čia – itin žemas kėbulas, platus galinis spoileris ir turbokompresorinis V8.
Dar viena neįprasta istorijos detalė – Kimura demonstravo, kad įkaitusi superautomobilio mechanika gali pasitarnauti net ruošiant maistą. Tokie epizodai tik dar labiau sustiprino jo, kaip žmogaus, nebijančio naudoti brangių automobilių pagal paskirtį, reputaciją.
Po dvejų metų F40 laukė dar sunkesnis išbandymas
2014 metų stovyklavimo kelionės nereikėtų painioti su kitu garsiu Takeshi Kimura nuotykiu. 2016 metais tas pats automobilis pasirodė „Red Bull“ projekte Japonijos kalnuose.
Šį kartą sąlygos buvo gerokai ekstremalesnės. F40 gavo papildomus ralio stiliaus žibintus, žiemai pritaikytą įrangą ir grandines ant galinių ratų. Automobiliu buvo važiuojama apsnigtais kalnų keliais ir slidinėjimo trasų teritorijoje.
Galiniais ratais varomas superautomobilis sniege slydo beveik kaip ralio automobilis. Vaizdo įrašas tapo vienu žinomiausių neįprasto F40 naudojimo pavyzdžių ir dar kartą parodė Kimura požiūrį į savo automobilių kolekciją.
Kodėl tokia kelionė šiandien atrodytų dar beprotiškesnė?
Per pastaruosius metus klasikinių superautomobilių vertė smarkiai išaugo, o F40 tapo vienu geidžiamiausių savo kartos modelių. Priklausomai nuo istorijos, būklės, ridos ir konkrečios versijos, aukcionuose už šiuos automobilius mokamos milijoninės sumos.
Todėl šiandien mintis važiuoti F40 žvyrkeliu, statyti jį miške ir tvirtinti stovyklavimo įrangą prie kėbulo daugeliui kolekcininkų skambėtų dar radikaliau nei 2014 metais.
Automobilių vertinimo specialistai nuolat pabrėžia, kad kolekcinio automobilio kainai didelę reikšmę turi originalumas, dokumentuota istorija, rida ir kėbulo būklė. Tačiau Kimura istorija parodo kitą vertės pusę – automobilis gali turėti ne tik finansinę, bet ir asmeninę vertę, kuri atsiranda jį iš tikrųjų naudojant.
Ar milijonų vertės automobilį reikia saugoti?
Takeshi Kimura kelionė paliečia seną automobilių kolekcininkų ginčą. Viena pusė teigia, kad tokie reti automobiliai yra technikos istorijos dalis, todėl juos būtina išsaugoti kuo originalesnės būklės. Kita pusė primena, kad automobiliai pirmiausia buvo sukurti važiuoti.
F40 šiam ginčui tinka idealiai. Jis neturi būti patogus, tylus ar praktiškas. Tai automobilis, sukurtas suteikti itin intensyvų vairavimo pojūtį. Laikant jį dešimtmečius garaže galima išsaugoti mažą ridą, tačiau kartu prarandama didelė dalis to, dėl ko šis modelis apskritai buvo sukurtas.
Lietuvoje tokį automobilį miško keliuose pamatyti būtų beveik neįmanoma. Tačiau Kimura istorija aktuali ir mūsų šalies klasikinių automobilių entuziastams: kiekvienam kolekcininkui anksčiau ar vėliau tenka nuspręsti, ar automobilis yra investicija, eksponatas, ar daiktas, kuriuo norima mėgautis.
Vienos kelionės nuotraukos tapo automobilių kultūros dalimi
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, 2014 metų F40 stovyklavimo istorija vis dar periodiškai sugrįžta į automobilių žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Priežastis paprasta – vaizdas prieštarauja beveik viskam, ką įprastai įsivaizduojame kalbėdami apie milijoninės vertės kolekcinį automobilį.
Kimura nebandė paversti F40 visureigiu. Jis tiesiog pasirinko automobilį, kurį norėjo vairuoti, ir nuvažiavo su juo ten, kur dauguma savininkų nedrįstų.
O kaip elgtumėtės jūs – milijonų vertės „Ferrari F40“ saugotumėte garaže ar važiuotumėte su juo taip, kaip Takeshi Kimura? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.