Mechaninius gedimus paprastai galima pašalinti, tačiau pažengusios rūdys dažnai yra automobilio pabaigos pradžia. Kai korozija pažeidžia konstrukcinius elementus, transporto priemonė galiausiai gali neatitikti techninės apžiūros reikalavimų ir tapti nesaugi vairuoti. Skandinavijos korozijos testai aiškiai parodo, kurios markės ir modeliai yra atsparūs rūdijimui, o kurios – ne. Lietuvos vairuotojams, susiduriantiems su druskingais žiemos keliais ir drėgme, ši informacija yra ypač vertinga renkantis naudotą automobilį.
Kodėl rūdys yra rimtesnė problema nei dauguma mechaninių gedimų
Daugumą mechaninių problemų galima išspręsti naujomis dalimis ir įdedant šiek tiek darbo. Tačiau rūdys lėtai naikina kėbulo karkasą ir važiuoklę. Kai korozija pasiekia kritinius taškus, tokius kaip suvirinimo siūlės, slenksčiai ir konstrukcinės sijos, remontas tampa itin brangus arba praktiškai neįmanomas. Šiame etape automobilis dažnai yra vertas mažiau nei suvirinimo ir perdažymo kaina.
Konstrukcinė sauga ir techninė apžiūra
„Pasak ekspertų, konstrukcinių elementų korozija tiesiogiai sumažina kėbulo standumą ir apsaugą nuo smūgių.“ Štai kodėl pažengusios rūdys yra ne tik estetinis defektas, bet ir pavojus saugumui.
- Rūdys slenksčiuose, skersiniuose ir pakabos laikikliuose silpnina konstrukciją.
- Techninė apžiūra gali būti neigiama, jei laikančiose vietose randama skylių ar gilių korozijos požymių.
- Lietuvoje, kur žiemą plačiai naudojama kelių druska, silpna antikorozinė apsauga gali sutrumpinti automobilio tarnavimo laiką daugeliu metų.
Ką apie skirtingus prekės ženklus atskleidžia Skandinavijos korozijos bandymai
Jau daugiau nei 30 metų Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare“ atlieka automobilių antikorozinės apsaugos bandymus. Bendradarbiaudami su specializuota laboratorija, jie tiria paslėptas ertmes, kėbulo dugno dangas ir drenažo taškus, naudodami endoskopus ir medžiagų analizę. Šie bandymai atliekami panašiu klimatu kaip ir Lietuvoje – ilgomis, šaltomis žiemomis ir druska barstomais šlapiais keliais.
Prekių ženklai, turintys geriausią ir blogiausią apsaugą nuo korozijos
Reitinge matyti dideli skirtumai tarp gamintojų. Aukščiausios kokybės Europos prekių ženklai paprastai pasirodo geriau, o daugelis Japonijos ir kai kurių masinės rinkos prekių ženklų atsilieka.
- Tarp geriausiai pasirodžiusių prekių ženklų yra „Porsche“, „Jaguar“, „Nio“, BMW, „Audi“, „Mini“, „Mercedes“, „Renault“, „Volkswagen“ ir „Seat“, kurie gauna aukštus balus už ertmių vašką, cinkavimą ir drenažo dizainą.
- Tarp silpnesnių prekių ženklų yra „Ford“, „Toyota“, DS, „Fiat“, „Hongqi“, „Lynk&Co“, „Mitsubishi“, „Range Rover“, „Subaru“, „Suzuki“ ir „Honda“, kurie dažnai naudoja mažiau tvirtas dangas ir labiau pasikliauja dažų chemija nei sunkiu ertmių vašku ar visišku cinkavimu.
- Ypač Japonijos prekių ženklams, kad jie atlaikytų daugelį sūrių žiemų, paprastai reikalingas papildomas antikorozinis apdorojimas po pardavimo.
Rūdijai linkę modeliai ir į ką turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos vairuotojai
Švedijos bandymai taip pat išskiria konkrečius modelius, kuriems senstant kyla didesnė korozijos rizika. Daugelis kompaktiškų hečbekų, mažų vienatūrių ir krosoverių, pagamintų 2000-ųjų pradžioje ir 2010-aisiais, dabar pasiekia amžių, kai gamyklinė apsauga pradeda nebeveikti. Lietuvos pirkėjams, perkantiems 10–20 metų senumo automobilius, šių modelių supratimas gali sutaupyti pinigų ir išvengti nusivylimo.
Dažni naudotų automobilių rizikos modeliai
Nors kiekvienas automobilis yra skirtingas, rūdijimui linkusiuose modeliuose iškyla keletas pasikartojančių problemų:
- Plonos kėbulo dugno dangos, kurios trūkinėja ir leidžia prasiskverbti drėgmei bei druskai.
- Uždaros dalys, tokios kaip slenksčiai ir važiuoklės sijos, su prastu vaško padengimu ir užsikimšusiomis išleidimo angomis.
- Plastikiniai dangteliai ir veltinio įdėklai, kurie sulaiko drėgmę ir nešvarumus prie metalinių paviršių.
Kodėl daugelis japoniškų automobilių rūdija greičiau
Švedijos specialistai pastebi, kad daugelis Japonijos gamintojų daugiausia naudoja gruntus ir chemines dangas, tepamas dažymo proceso metu. Europos prekių ženklai dažniau derina cinkavimą su sunkiu vaško įpurškimu uždarose vietose. Ilgainiui antrasis metodas paprastai suteikia geresnį atsparumą akmenų smūgiams, druskai ir mechaniniams pažeidimams.
Ką tai reiškia praktikoje
- Tokių japoniškų automobilių kaip „Honda“, „Mazda“, „Toyota“, „Subaru“ ir „Suzuki“ savininkai dažnai pasirenka papildomą antikorozinį apdorojimą iškart po įsigijimo.
- Lietuvoje, kur žiemos keliai dažnai būna šlapi ir barstomi druska, ši papildoma apsauga gali žymiai pailginti kėbulo tarnavimo laiką.
- Tinkamas apdorojimas reikalauja pašalinti plastikinius dangčius ir įdėklus, kad vaškas ar šiuolaikiniai ertmių valymo produktai galėtų pasiekti visas paslėptas vietas.
Kaip Lietuvos vairuotojai gali apsisaugoti nuo rūdžių
Net jei žinoma, kad automobilio markė ar modelis yra pažeidžiami, yra veiksmingų būdų sulėtinti koroziją. Svarbiausia – ankstyva prevencija ir reguliari patikra, ypač automobilių, kurie yra vyresni nei 8–10 metų. Nepaisydami mažų rūdžių burbuliukų aplink ratų arkas ar dugno pažeidimų, per kelerius metus galite susidurti su didelėmis konstrukcinėmis problemomis.
Praktiniai patarimai prieš ir po pirkimo
- Prieš pirkdami naudotą automobilį, patikrinkite kėbulo apačią, slenksčius ir pakabos tvirtinimo taškus ant keltuvo.
- Patikrinkite, ar durų, slenksčių ir galinių bortų drenažo angos yra švarios.
- Apsvarstykite galimybę naudoti profesionalų ertmių vašką ir dugno apdorojimą, ypač japoniškiems modeliams ir automobiliams, importuotiems iš rūdžių linkusių regionų.
- Žiemą reguliariai plaukite kėbulo apačią, kad pašalintumėte druską, ypač Vilniuje, Kaune ir pakrantės zonose.
- Greitai sutvarkykite dažų pažeidimus ir akmenukų įbrėžimus, kad rūdys neplistų.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
