Variklis, kuris be kapitalinio remonto nuvažiuoja milijoną kilometrų – skamba kaip marketingo pasaka. Bet „Toyota 1HZ” – 4,2 litro dyzelinis variklis be turbinos, be sudėtingos elektronikos, be „Common Rail” sistemos – būtent toks ir yra. Šis agregatas gaminamas nuo 1990 metų, ir „Toyota” neplanuoja jo atsisakyti. 500 tūkst. km rida tokiam varikliui – tik įšilimas.
Kodėl „Toyota 1HZ” laikomas nesunaikinamu varikliu
Ketvirčio amžiaus senumo konstrukcija šiandien atrodo kaip relikvija. Eilinis šešių cilindrų dyzelinis variklis su aštuoniais vožtuvais, ketaus bloku ir mechaniniu kuro įpurškimu. Galingumas – vos 130 AG, sukimo momentas – apie 285 Nm. Tokiais skaičiais šiandien nesunku nustebinti, bet ne dėl greičio ar dinamikos.
Čia viskas sukurta dėl vieno tikslo – ištverti.
Paskirstymo mechanizmas varomas krumpliaračiais, o ne grandine ar dirželiu. Turbokompresoriaus nėra – vadinasi, nėra nei terminio, nei mechaninio perkrovimo. Mechanikas, turintis bazinį įrankių rinkinį, gali suremontuoti šį variklį lauko sąlygomis, be diagnostinio kompiuterio. Būtent todėl „1HZ” tapo legenda tarp tų, kurie automobilį naudoja ne miesto gatvėse, o ten, kur kelių tiesiog nėra.
Kur šis variklis dirba iki šiol
„Toyota 1HZ” visų pirma siejamas su „Land Cruiser” 70 serija – automobiliu, kuris Australijoje, Afrikoje ir Artimųjų Rytų dykumose laikomas darbo arklio sinonimu. Priklausomai nuo rinkos, šis variklis buvo montuojamas ir „Land Cruiser” 80 bei 105 serijose.
Kas jį perka? Humanitarinės organizacijos, kasybos bendrovės, ūkininkai atokiuose regionuose. Žmonės, kuriems automobilis turi veikti bet kokiomis sąlygomis – su prasto kokybės dyzelinu, ekstremaliu karščiu ar šalčiu, ir be galimybės greitai nuvežti į servisą.
Europoje šio variklio oficialiai nerasite jau tris dešimtmečius – jis tiesiog neatitinka emisijų standartų. Bet ten, kur „Euro 6″ norma neegzistuoja, „1HZ” vis dar turi stabilią paklausą. Tai viena priežasčių, kodėl „Toyota” jo gamybos nenutraukia.
Kas Europoje pakeitė legendinį „1HZ”
Europos rinkoje „Land Cruiser” 150 ir 250 serijose bei „Hilux” modelyje šiuo metu montuojamas 2,8 litro „D-4D” dyzelinis variklis su tiesioginiu „Common Rail” įpurškimu, 16 vožtuvų ir DOHC paskirstymo sistema. Jo galingumas siekia 204 AG, o sukimo momentas – 500 Nm. Variklis atitinka „Euro 6d” normą, be to, kai kuriose versijose siūloma ir „mild hybrid” sistema.
Skaičiai – visiškai kita lyga. Bet mechanikai pastebi vieną esminį skirtumą: modernus variklis yra sudėtingesnis, jautresnis kuro kokybei ir reikalauja specializuotos diagnostikos. „1HZ” tokių problemų tiesiog neturi – jis sukurtas laikui, kai svarbiausia buvo patikimumas, o ne emisijų standartas.
Ar toks variklis turi prasmę šiandien
Ne vienas vairuotojas yra pagalvojęs – kodėl gamintojai nebegamina tokių paprastų, amžinų agregatų? Atsakymas paprastas: emisijų reguliavimas ir rinkos poreikiai Europoje to neleidžia. Bet pasaulyje yra regionų, kur „1HZ” tipo variklis – ne nostalgija, o būtinybė.
Lietuvos vairuotojams ši istorija primena svarbų dalyką: patikimumas ir sudėtingumas ne visada eina kartu. Kuo daugiau elektronikos ir sistemų variklyje, tuo daugiau potencialių gedimo taškų. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti pažangos – bet verta suprasti, už ką mokame, rinkdamiesi modernų automobilį.
„Toyota 1HZ” gaminama nuo 1990 metų ir, panašu, artimiausiu metu niekur nedings. Variklis, kurio rida matuojama ne šimtais tūkstančių, o milijonais kilometrų – tai ne mitas, o inžinerinis faktas.
