Vakarą elektrinis visureigis lieka per naktį prijungtas prie viešbučio lizdo ir kraunasi pigia elektra. Rytą jo laukia 100 km kalnų keliais nuo Krynicos iki Krokuvos – su įkalnėmis, serpantinais, pro Naująjį Sončą ir Limanovą, ir tik trumpu greitkelio ruožu. Įkrovimo stotelės pakeliui neprireikia. Būtent tokiame maršrute buvo išbandytos naujojo „Volvo EX60“ sąnaudos, o Lietuvos elektros kainomis jų rezultatas atrodo dar įdomiau.
Pirmajame važiavime vairuota vidurinė P10 versija. „Interia“ testuotojas ją apibūdina kaip tylų, dinamišką ir komfortišką automobilį, tačiau labiausiai jį nustebino ne galia. „Volvo EX60 nustebino energijos sąnaudomis“, – rašo jis.
Ką parodė 100 km kalnų keliais
Po pirmųjų 50 km borto kompiuteris rodė 7,3 kWh/100 km. Toks skaičius susidarė daugiausia dėl ilgų nusileidimų, kai automobilis atgauna energiją, todėl pats testuotojas jo nesureikšmino. Po visų 100 km vidurkis pakilo iki 12,2 kWh/100 km – maždaug tiek, kiek gamintojas nurodo WLTP miesto cikle, nors važiuota kalnuose. Sunaudota apie septintadalį naudingos baterijos talpos.
Iškalbingas ir energijos paskirstymas: 87 % teko pavarai, 6 % – klimato sistemai, 7 % – baterijos temperatūrai palaikyti. Rudenį ir žiemą ši paskutinė dalis paprastai auga. Kiek tokia kelionė kainuotų čia, Lietuvoje?
„Volvo EX60“ sąnaudos, perskaičiuotos Lietuvos kainomis
Lenkijoje automobilis krautas viešbutyje, kai kaina artima namų tarifui G11 – kilovatvalandė su persiuntimu apie 1 zlotą. Perskaičiavus pagal spalio 23 d. ECB kursą (4,3945 zloto už eurą), 100 km kainavo apie 2,96 Eur (13 zlotų). Tai tiek pat, kiek du litrai benzino, kai litras ten kainavo 6,63 zloto.
Naktinis tarifas – maždaug litras benzino
Orientyras Lietuvoje – nuo liepos 1 d. galiojantys visuomeninio tiekimo tarifai. Dviejų laiko zonų „Standartinio“ plano naktinė kaina yra 0,166 Eur/kWh su PVM, taigi 12,2 kWh atsieina apie 2,03 Eur. Spalio 23 d. ryto LEA duomenimis vidutinė benzino kaina buvo 1,945 Eur/l, vadinasi, 100 km kainuoja maždaug kaip vienas litras. Vienos laiko zonos tarifu (0,240 Eur/kWh) suma pakyla iki 2,93 Eur, arba pusantro litro. Įkrovimo nuostoliai čia neįskaičiuoti.
Testuotojo vertinimu, panašaus dydžio benzininis visureigis sunaudotų bent keturis kartus daugiau, t. y. apie 8 l, o tai Lietuvoje kainuotų apie 15,6 Eur. Viena pastaba: pagal VERT sprendimą visuomeninio tiekimo kainos taikomos namų ūkiams, per metus suvartojantiems mažiau nei 1 000 kWh. Šiam automobiliui tokio kiekio užtektų tik maždaug 8 200 km, todėl dauguma elektromobilių savininkų elektrą perka iš nepriklausomų tiekėjų, o jų kainos gali būti ir mažesnės, ir didesnės.
Greitoje stotelėje – beveik triskart brangiau
Viešame įkroviklyje skaičiai kiti. Lenkijos kainomis 100 km kainuotų apie 5,92 Eur kraunant kintamąja srove, apie 7,74 Eur – greitoje nuolatinės srovės stotelėje ir apie 8,19 Eur – itin greitoje HPC stotelėje. Tai beveik 2,8 karto daugiau nei namuose. Gamintojo duomenimis, 400 kW įkroviklyje baterija nuo 10 iki 80 % pasikrauna per 16 min. Patogu, bet būtent čia „dviejų litrų“ kelionė ir baigiasi.
Trys versijos ir jų kainos Lenkijoje
- P6: galinių ratų pavara, 374 AG, 83 kWh (bruto) baterija, iki 611 km pagal WLTP, 0–100 km/h per 5,9 s, nuo apie 64 100 Eur (281 900 zlotų);
- P10: 510 AG, 95 kWh (bruto), iki 660 km, 0–100 km/h per 4,6 s, nuo apie 67 100 Eur (294 900 zlotų);
- P12: 680 AG, 117 kWh, iki 810 km, 0–100 km/h per 3,9 s, nuo apie 73 000 Eur (320 900 zlotų).
Modelis sukurtas SPA3 platformoje su 800 V architektūra, baterijos elementai integruoti į kėbulą, o didelės kėbulo dalys liejamos vientisai. Testuotojas primena, kad tokią konstrukciją remontuoti brangu. P10 versijoje adaptyvūs amortizatoriai montuojami standartiškai. Tačiau 22 colių ratlankiai komfortą blogina, todėl jis rekomenduoja rinktis 20 colių.
Kas kliuvo už vairo
Salone tylu, galia perduodama dinamiškai, bet švelniai, o „One Pedal“ režimu stabdžio pedalo beveik neprireikia. Gerai ir tai, kad ant vairo grįžo fiziniai mygtukai, o centrinėje konsolėje yra garsumo ratukas. Pats vairas mažas, suplotas iš viršaus ir apačios, o projekcinio ekrano ant priekinio stiklo nėra. Daugumos nustatymų tenka ieškoti 15 colių OLED ekrane, „Gemini“ asistentas kartais atsako lėtai ar miglotai, o juostos palaikymo sistema trajektoriją taiso per agresyviai. Ženklų atpažinimas irgi ne visada patikimas.
Brošiūroje – didžiausias ekranas „Volvo“ istorijoje. Kelyje – avarinių šviesų mygtukas, iki kurio keleiviui arčiau nei vairuotojui. „Panašu, kad programinę įrangą dar reikia tobulinti“, – apibendrina testuotojas, o dėl valdymo logikos jis kategoriškas: „Mano nuomone, švedai viską gerokai perkomplikavo.“
Ar elektrinis modelis perims „Volvo XC60“ pirkėjus
Lenkijos PZPM ir CEP duomenimis, per sausį–rugsėjį ten parduotas 7 281 lengvuoju hibridu varomas „Volvo XC60“ – maždaug 13 kartų daugiau nei visi elektriniai „Volvo“ kartu (562). Abu modeliai parduodami greta, o tai, testuotojo žodžiais, užduoties nepalengvins. Konkurentų taip pat netrūksta: segmente kovoja „BMW iX3“ ir „Mercedes-Benz GLC“, o kinų gamintojai jau užima 24 % jo pardavimų. Plačiau – „Volvo EX60“ užsakymai ir laukimas.
Tiems, kurie vis dar dairosi į degalais varomą pirmtaką, verta žinoti naudoto „Volvo XC60“ silpnąsias vietas. Redakcijos vertinimu, mažos sąnaudos yra stipriausias naujojo modelio argumentas, o valdymas per ekraną – silpniausias: pripratusiems prie paprasto „XC60“ salono pirmosios savaitės už vairo gali prabėgti ieškant reikiamo nustatymo.
