Degalinės kiemas, kavos aparatas šviečia, prie kasos — akcija dešrelėms. Bet degalinė buvo pasirinkta dar prieš įvažiavimą, ir visai ne dėl kavos. Degalų pistoleto rankena, skaičiai ant stulpo, kvitas — štai ir visa romantika.
Čekijoje atlikta apklausa tai patvirtino gana šaltai: viskas, ką degalinių tinklai metus kuria kaip pridėtinę vertę, vairuotojų sąraše stovi antroje eilėje. Tyrimą bendrovė „Behavio“ atliko agentūros „Social Booster“ užsakymu. Apklausta 1 900 žmonių, iš jų 1 112 turėjo automobilį su įprasta arba hibridine pavara. Elektromobilių vairuotojų atsakymai į rezultatus neįtraukti.
Kaina ir kokybė atsiskyrė nuo visko kito
Du veiksniai iškilo taip aukštai, kad likusius nustelbė. Kuro kaina buvo svarbi 89 % apklaustųjų, kuro kokybė — 86 %. Trys procentiniai punktai skirtumo yra praktiškai lygiosios.
Trečioje vietoje — tualetų švara (66 %). Toliau rikiuojasi malonus personalas ir visą parą veikianti degalinė. O lojalumo programos, plovyklos ir užkandžių kokybė nesurinko net pusės balsų.
Įdomiausia dalis yra prieštaravimas. Tyrimo autoriai pastebėjo, kad būtent žemiausia kaina ir geriausia kokybė yra sunkiausiai pasiekiamos — jų nerasi už kiekvieno kampo. Kavos rasi visur.
Lojalumas degalinei egzistuoja, tik laikosi ant kainos
79 % motoristų turi mėgstamą degalinių tinklą. Bet ką tai iš tiesų reiškia? 27 % pila tik viename tinkle, o 52 % preferenciją turi, bet kartais ją pamiršta.
Tie, kurie savo nuolatinę degalinę paliko, priežastis įvardijo konkrečiai:
- aukšta kaina — 51 %
- nepatogi vieta — 27 %
- ribotas darbo laikas — 17 %
- žema kuro kokybė — 16 %
Kaina kaip pasitraukimo priežastis nurodoma maždaug triskart dažniau nei pati kuro kokybė. Lojalumas yra tikras. Jis tiesiog kainuoja lygiai tiek, kiek kainuoja litras.
Premium degalai: mokėti sutinka, pilti — ne
61 % vairuotojų sakė, kad už premium klasės degalus sutiktų mokėti daugiau. Reguliariai juos pila 14 %, dar 47 % — kartkartėmis. Tarp noro ir veiksmo stovi kaina ant stulpo.
Tai kaip suprasti tokį atotrūkį? Dalis tos permokos tiesiog nepasiekia variklio. Jei gamintojas nurodo 95 oktaninį benziną, papildomas atsparumas detonacijai motorui nieko neduoda — jis neturi kur jo pritaikyti. Aritmetika irgi nemeluoja: aukštesnės klasės degalai turi sumažinti sąnaudas bent tokiu procentu, kokiu jie yra brangesni už įprastus. Kasdieniam automobiliui toks pagerėjimas pasitaiko retai.
Pačius degalus čekai vertina atlaidžiai. 39 % mano, kad šalies degalai aukštos kokybės, 52 % — vidutinės, ir tik 5 % laiko juos prastais.
Lietuvoje degalinės pasirinkimas atsiliepia stipriau nei kavos kokybė
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2026 m. spalį vidutinė 95 benzino kaina buvo apie 1,94 €/l, dyzelino — apie 2,25 €/l. Bet vidurkis nepasako, kiek sumokate būtent jūs. Tą patį mėnesį užfiksuotos benzino kainos šalyje svyravo nuo maždaug 1,79 iki 2,08 €, dyzelino — nuo 2,09 iki 2,39 € už litrą.
Tarp pigiausio ir brangiausio užfiksuoto taško — beveik 30 centų už litrą. Tinklų lojalumo nuolaidos paprastai sukasi apie kelis centus. Vairuotojas, per metus supilantis 1 200 litrų, vien dėl 10 centų skirtumo litre palieka degalinėje 120 eurų, o jokia kortelė tokio atotrūkio neuždengia.
Reidasofficial.lt redakcija degalinių kainas stebi reguliariai, ir viena tendencija nesikeičia: to paties miesto ribose kainų žirklės laikosi atkakliai net tada, kai naftos rinka stovi vietoje.
Sunku nepastebėti, kad tinklai investuoja būtent į tai, ką vairuotojai įvardija paskutiniais numeriais — aplikacijas, taškus, kavos aparatus. Sprendimas — jūsų. Sąskaita — irgi.
Kur tai veda degalinių tinklus
Degalinės vis labiau primena prekybos centrus su kolonėlėmis pakraštyje. Tačiau apklausa rodo, kad vairuotojo galvoje tai tebėra vieta, kur pilamas kuras ir lyginama kaina. Per artimiausius kelerius metus elektromobilių dalis augs, o įkrovimo tinklai pradės konkuruoti lygiai tuo pačiu, ko nepavyksta parduoti kaip pridėtinės vertės — kaina ir patikimumu.
Kas yra stovėjęs prie degalų pistoleto ir skaičiavęs, kada nustoti — tas žino, kurio veiksnio degalinė pamiršti negali.
