Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos” surinko 47 parlamentarų – tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos – parašus, kad degalų akcizo mažinimo projektas būtų pradėtas svarstyti jau šį ketvirtadienį. Siūloma nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. laikinai sumažinti akcizo tarifus naftos produktams. Skaičiuojama, kad benzinas ir dyzelinas galėtų atpigti iki 5 %. Tai pirmas konkretus žingsnis, kurio Seimas imasi reaguodamas į degalų kainų krizę, kilusią dėl Artimųjų Rytų konflikto.
Kas siūloma ir kokia nauda vairuotojams
Frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Lukas Savickas pabrėžia: „Šiandien svarbiausia nedelsti. Turime sprendimą, kuris gali greitai sumažinti kainas žmonėms ir verslui.” Siūlymas – laikinas, trijų mėnesių akcizo tarifų sumažinimas. Per tą laiką Vyriausybė galėtų parengti ilgalaikes priemones, pritaikytas tiksliniams sektoriams – šeimoms, žemės ūkiui, verslui.
Jei Seimas pritars, pataisos įsigaliotų nuo balandžio 1 dienos. 5 % degalų kainų sumažėjimas reikštų maždaug 8–10 centų už litrą. Vairuotojui, per mėnesį suvartojančiam 100 litrų, tai būtų apie 8–10 eurų sutaupymas per mėnesį – nedaug, bet juntama, ypač regionuose.
Siūlymas atliepia ir šią savaitę finansų ministro viešai išsakytą nuomonę, kad akcizų mažinimas yra tinkama priemonė kuro kainoms mažinti.
Ekspertai: dyzelinas galėjo būti 14 centų pigesnis, jei būtų klausyta pernai
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacija (LIEPA) ir ekonomistai jau kelias dienas spaudžia Vyriausybę veikti greičiau. LIEPA duomenimis, kai dyzelinas pasiekia 2 EUR/l ribą, mokesčių (akcizo ir PVM) dalis sudaro beveik 1 eurą – lygiai pusę kainos.
Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus primena, kad dar pernai, diskutuojant dėl mokesčių paketo, ekonomistai siūlė ne didinti, o priešingai – mažinti dyzelino akcizą iki Lenkijos lygio (0,44 EUR/l). Jo skaičiavimu, jei tai būtų padaryta, šiandien dyzelinas kainuotų 1,963 EUR/l vietoj dabartinių 2,10 EUR/l – 14 centų pigiau. Pilnas 50 litrų bakas kainuotų 7 eurais mažiau.
Ekonomistas Marius Dubnikovas priduria: trejų metų akcizų didinimo planas buvo „nepastebimas” tik dėl rekordiškai pigios naftos, kuri maskavo augančią mokestinę naštą. Dabar, žaliavai pabrangus, mokesčiai tapo skausmingi.
Butkevičius siūlo drąsiau: PVM nuo 21 % iki 10 %
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ėjo dar toliau – jis siūlo laikinai sumažinti PVM tarifą benzinui, dyzelinui, elektrai ir gamtinėms dujoms nuo 21 % iki 10 %. Jo vertinimu, tai leistų degalų kainai nukristi 16–18 centų už litrą, o infliacijai – sumažėti iki 1,5 %.
Toks žingsnis kainuotų biudžetui apie 320–360 mln. eurų. A. Butkevičius teigia, kad tai būtų investicija, ne praradimas – nes be veiksmų gresia pramonės stagnacija, augantis nedarbas ir didėjanti pajamų nelygybė. „Aukštos degalų kainos didina infliaciją ir tai labiausiai veikia regionų gyventojus ir verslą”, – pabrėžia jis.
Ką daro kitos ES šalys – ir ko nedaro Lietuva
Italija jau sumažino degalų kainas 0,25 EUR/l ir paskelbė trijų mėnesių mokestines lengvatas transporto sektoriui. Švedija laikinai sumažino akcizą. Estija atšaukė nuo gegužės planuotą akcizų didinimą. Latvija svarsto balandį sumažinti akcizą 0,071 EUR/l. Graikijoje uždrausta degalinėms daryti didesnę nei 0,05 EUR/l antkainį.
Lietuvoje kol kas tik vyksta diskusijos. Daugiau nei tai – nuo 2026 m. sausio Lietuva padidino degalų akcizus (benzinas +0,06 EUR/l, dyzelinas +0,04 EUR/l) ir panaikino 9 % PVM lengvatą šildymui. Vairuotojai patiria dvigubą spaudimą: padidintus mokesčius ir pasaulinių kainų šuolį vienu metu.
Ilgalaikis sprendimas: dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas
LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė ir ekonomistas M. Dubnikovas ragina dabartinę krizę išnaudoti kaip galimybę sukurti sistemą, kuri veiktų ir ateityje. Jų siūlymas – dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas, leidžiantis Vyriausybei lanksčiai nustatyti grąžinamą mokesčių dalį tiksliniams sektoriams ar pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Tokia sistema leistų reaguoti operatyviai – nekeičiant įstatymų kiekvieną kartą, kai pasaulinėje rinkoje kyla naftos kaina. LIEPA skaičiavimais, įvedus tokį mechanizmą ir susigrąžinus tranzito srautus (kuriuos Lietuva prarado, kai vežėjai persiorientavo piltis Lenkijoje), biudžetas kasmet galėtų pasipildyti iki 168 mln. eurų.
M. Dubnikovas įvardija problemą tiesiai: „Šiuo metu mes tiesiogiai remiame kaimyninės šalies ekonomiką, užuot šias lėšas nukreipę Lietuvos biudžetui.”
Susisiekimo sektorius ruošiasi blogiausiems scenarijams
Degalų krizė jau veikia ne tik vairuotojus. Susisiekimo ministras Juras Taminskas inicijavo susitikimą su visų ministerijos pavaldžių įmonių vadovais – nuo aviacijos iki geležinkelių. Aviacijoje jau fiksuojamos rizikos dėl kuro prieinamumo: dalis maršrutų gali būti peržiūrėti, sumažėti skrydžių pasiūla. Brangstantis asfaltas gali lėtinti kelių remonto darbus. Pašto siuntų kaina gali kilti dėl brangesnio transportavimo.
Ministras žada artimiausiomis dienomis vėl kviesti įmonių vadovus – šį kartą pristatyti konkrečius planus, kaip valdyti rizikas. Vertinama, ar reikalingi teisinės bazės pakeitimai.
Ką visa tai reiškia vairuotojams šią savaitę
Situacija keičiasi greitai. Ketvirtadienį Seimas gali pradėti svarstyti akcizo mažinimą, ir jei sprendimas bus priimtas – pataisos įsigaliotų jau nuo balandžio 1 d. Tai reikštų, kad artimiausias padangų keitimo sezonas sutaptų su šiek tiek mažesnėmis kainomis degalinėse.
Tačiau net ir pritarus Seimui, 5 % atpigimas – tai ne pilna krizės sprendimas. Ekspertai vienareikšmiškai sako: trumpuoju laikotarpiu – akcizo mažinimas, ilguoju – sistemos sukūrimas. Kol sprendimai priimami, vairuotojams lieka planuoti pildymąsi iš anksto, naudotis lojalumo programomis ir – jei reguliariai vykstate į Lenkiją – pasinaudoti kainų skirtumu (iš ES šalių asmeniniam naudojimui be dokumentų galima įsivežti iki 40 litrų).
