Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo antraštės „degalai po 2 eurus”. Tačiau kas tiksliai – benzinas ar dyzelinas? Tai skirtingos istorijos su visiškai skirtingais atsakymais. Benzinas šiandien kainuoja 1,56 €/l, dyzelinas – 1,86 €/l. Vienas iš jų gali trumpam peržengti 2 eurų ribą, kitas – greičiausiai ne.
Kovo mėnesį degalų kainos Lietuvoje šovė aukštyn dėl geopolitinės krizės Artimuosiuose Rytuose. Iranas užblokavo Ormūzo sąsiaurį – per šį vos 50 km pločio vandens ruožą paprastai plaukia penktadalis visos pasaulyje parduodamos naftos. Rezultatas – žaliavinė Brent nafta pabrango beveik 10 procentų, o degalų kainos Lietuvoje padidėjo maždaug 5 centais.
Benzinas po 2 eurais? Nepasiekė net per 2022 metų krizę
Istorinis kontekstas rodo aiškią tiesą: net kai 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą Brent naftos kaina šovė virš 120 USD už barelį, benzinas Lietuvoje pasiekė tik 1,85–1,90 €/l piką. Dviems eurų ribos taip ir neperžengė.
Dabartinis Brent lygis – apie 80 USD už barelį – yra gerokai žemiau to ekstremumo. Kad benzinas iš dabartinių 1,56 €/l pasiektų 2,00 €/l, reikėtų itin rimtų sąlygų.
Ko reikėtų, kad benzinas pasiektų 2 eurus
Pirma, Brent naftos kaina turėtų stabiliai laikytis ties 110–120+ USD už barelį. Tai reiškia beveik 50 procentų augimą nuo dabartinio lygio – tikrai ne paprastas scenarijus.
Antra, turėtų vienu metu sutapti keli veiksniai: naftos kainos augimas, silpnas euras prieš dolerį ir papildomi akcizai. Tik tokia kombinacija galėtų privesti prie 2 eurų ribos.
Tačiau net ir tokiu atveju benzinas greičiausiai neperžengtų 2 eurų ilgalaikėje perspektyvoje, nes jo akcizas Lietuvoje yra mažesnis nei dyzelino.
Dyzelinas – visai kita kalba: jau 1,86 € ir artėja
Dyzelinas šiandien kainuoja 1,86 €/l – tai vos 14 centų iki psichologinės 2 eurų ribos. Kodėl jis taip „atitrūko” nuo benzino, nors abu degalai gaminami iš tos pačios žaliavinės naftos?
Yra kelios esminės priežastys, kodėl dyzelinas brangsta greičiau ir gali trumpam peržengti 2 eurų ribą.
Akcizų struktūra – dyzelinas apmokestinamas labiau
Dyzelino akcizas Lietuvoje didėja nuo 519,6 iki 553,6 eurų už 1 000 litrų. Tuo tarpu benzino akcizas yra mažesnis. Tai reiškia, kad kiekvienam dyzelino litrui tenka didesnė mokesčių našta nei benzinui.
Kai naftos kaina kyla, dyzelinas automatiškai brangsta greičiau būtent dėl šios akcizų struktūros. Net jei žaliavinės naftos kaina stabili, dyzelino kaina gali kilti vien dėl mokesčių politikos.
Paklausos skirtumai – dyzelinas reikalingas ne tik automobiliams
Dyzelinas naudojamas ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir krovininiam transportui, žemės ūkiui, šildymui. Krizės metu jo paklausa nekrenta taip, kaip benzino – kroviniai vis tiek turi būti vežami, ūkiai dirba, o žiemą reikia šildytis.
Tai reiškia, kad net jei žmonės mažiau važinėja asmeniniais automobiliais, dyzelino paklausa išlieka aukšta. O aukšta paklausa palaiko aukštą kainą.
Perdirbimo maržos – dyzelino gamyba brangesnė
Dyzelino gamybos sąnaudos rafinavimo procese yra didesnės nei benzino. Be to, žiemą paklausa dyzelinui šildymui papildomai didina spaudimą kainoms. Tai dar labiau sustiprina kainų augimo tendenciją.
Todėl dyzelinas gali trumpam peržengti 2 eurų ribą – jei Ormūzo krizė tęsis ar dar labiau eskaluosis. Tačiau tai būtų laikinas pikas, ne nauja norma.
Ormūzo sąsiauris – kas iš tiesų vyksta ir kiek tai tęsis
Ormūzo sąsiauris – tai vos 50 kilometrų pločio vandens ruožas tarp Irano ir Arabijos pusiasalio. Per jį kasmet plaukia apie 21 milijonas barelių naftos per dieną – tai penktadalis visos pasaulyje parduodamos naftos.
Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Iranas užblokavo šį sąsiaurį, ir tai iškart atsispindėjo naftos kainose. Brent nafta pabrango beveik 10 procentų, o tai sudaro maždaug 5 centų šoktelėjimą bendroje degalų kainoje Lietuvoje.
Žaliavinė nafta degalų savikainoje sudaro apie trečdalį, todėl 9–10 procentų augimas žaliavinės naftos kainoje iš karto persidavė į galutinę kainą.
OPEC+ planai – kas gali stabdyti kainų augimą
OPEC+ – pasaulinė naftos eksportuotojų organizacija – jau paskelbė apie planus didinti gavybą. Tai ilgainiui turėtų mažinti naftos kainą, nes padidėjusi pasiūla atsveria dalį paklausos spaudimo.
Tačiau yra vienas niuansas, kurį pastebi vokiečių automobilių klubo ADAC ekspertai: nors kylančios naftos kainos pasiekia degalines labai greitai, krentančios kainos dažnai užtrunka ilgiau.
Tai reiškia, kad dabartinis pikas yra iš dalies „spekuliacinis” – degalinės reagavo iš anksto į galimą krizę. O kai situacija stabilizuosis, kainos kris, tik ne taip greitai.
Orlen Lietuva ir mūsų degalinių realybė
Lietuva neturi tiesioginių naftos tiekimo iš Irano – nafta daugiausia importuojama iš Saudo Arabijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Tai reiškia, kad tiekimo grandinė nėra tiesiogiai nutraukta.
Tačiau naftos rinka yra globali – net jei Lietuva neperka naftos iš Irano, pasaulinė naftos kaina vis tiek kyla, kai penktadalis pasaulinės pasiūlos blokuojama Ormūzo sąsiauryje.
Kodėl degalinės reaguoja iš anksto
Degalinių tinklai Lietuvoje stebi pasaulinę naftos rinką kasdien. Kai tik žaliavinės naftos kaina pradeda kilti, jie iš anksto koreguoja kainas – net jei dar nebuvo nupirkta brangesnė nafta.
Tai nėra vien spekuliacija – degalinės perka naftą sutartimis, kurios numatytos kelioms savaitėms į priekį. Jei žino, kad kitas pirkimas bus brangesnis, koreguoja kainas iškart.
Konkurencija tarp degalinių tinklų Lietuvoje taip pat veikia kaip stabdžių sistema – tinklai negali pernelyg kilstelti kainų, nes prarastų klientus. Būtent todėl kainos Lietuvoje auga ne tiek drastiškai, kaip galėtų atrodyti pagal naftos kainų šuolį.
Kainų skirtumas tarp degalinių tinklų
Net ir dabar, kai kainos aukštos, skirtumas tarp skirtingų degalinių tinklų gali siekti 10–20 centų už litrą. Pvz., „Circle K” ar „Neste” tinkluose benzinas gali būti 5–10 centų brangesnis nei „Viada” ar nepriklausomose degalinėse.
Tai reiškia, kad vairuotojai vis dar gali pasirinkti pigesnę degalinę ir sutaupyti – net ir krizės metu. Naudojant aplikacijas kaip „PigiausiDegalai.lt”, galima rasti pigesnių variantų ir sutaupyti kelis eurus už baką.
Kas galėtų priversti peržengti 2 eurus
Jei Irano valdžia užminuotų Ormūzo sąsiaurį, nafta galėtų pakilti iki 100–120 dolerių už barelį, nes sutriktų visa pasaulinė pasiūla. Tai krizinis scenarijus, ne bazinė prognozė.
Net tokiu atveju benzinas turėtų šansą neperžengti 2 eurų, nes jo akcizas mažesnis ir paklausa mažėja greičiau. Dyzelinas peržengtų ribą tikrai – bet tai būtų trumpalaikis pikas.
Konkreti prognozė – kur stabilizuosis kainos
Remiantis dabartine situacija ir ekspertų vertinimais, benzinas greičiausiai stabilizuosis ties 1,50–1,70 €/l. Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais kaina gali šiek tiek kristi nuo dabartinių 1,56 €/l, bet išliks aukštesnė nei 2025 metų pradžioje.
Dyzelinas gali trumpam liesti 2 eurų ribą – jei Ormūzo situacija dar labiau paaštrės arba OPEC+ nesuspės padidinti gavybos. Tačiau ilgalaikė tendencija – atgal žemyn, kai Ormūzo situacija stabilizuosis.
Vadinasi, atsakymas į klausimą „ar degalai bus po 2 eurus” yra ne „taip” ar „ne”, o „priklauso nuo to, apie kurį degalą kalbame”. Benzinas – greičiausiai ne. Dyzelinas – galbūt trumpam. Bet abi situacijos labai priklauso nuo geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir naftos rinkos atsigavimo tempo.
Kas yra stebėjęs degalų kainas pastaruosius kelerius metus, tas žino – net pačios aukščiausios kainos anksčiau ar vėliau nukrenta. Klausimas tik: kaip ilgai teks laukti.
