Dyzelinas 2,10 €/l: Lietuva lenkia Latviją, Lenkiją ir 18 kitų ES šalių — Hormūzo krizė dar nebaigta

Dyzelino litras Lietuvoje kovo 23-iąją kainavo 2,100 € — tiek pat, kiek Prancūzijoje ir Austrijoje, ir brangiau nei bet kurioje kitoje Baltijos šalyje. Europos Komisijos savaitiniame naftos biuletenyje (Weekly Oil Bulletin) Lietuva užima 9-ą vietą iš 27 ES šalių pagal dyzelino kainą. ES vidurkis — 2,063 €/l. Brangiau nei pas mus moka tik Nyderlandai, Danija, Suomija, Vokietija, Švedija, Belgija, Austrija ir Prancūzija. Latvija šioje eilėje atsidūrė 13-a, Estija — 20-a.

Kur stovime Europoje: pilnas vaizdas

Žemiau — visos 27 ES šalių kainos pagal EK duomenis kovo 23 d. Lentelė surikiuota nuo brangiausio dyzelino iki pigiausio.

Duomenys: Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin, 2026-03-23.

Baltija: Lietuva viena prieš kitas dvi

Baltijos šalių tarpusavio skirtumas šiuo metu yra ryškiausias per pastaruosius kelerius metus. Estijoje dyzelinas kainuoja 1,775 €/l — tai net 0,325 € mažiau nei Lietuvoje. Latvijoje — 2,023 €/l, arba 7,7 ct pigiau. Benzino situacija kitokia: čia Lietuva atsiduria viduryje, brangiau nei Estija (1,654 €/l) ir pigiau nei Latvija (1,791 €/l).

Kodėl toks skirtumas dyzelinui? Ekspertai nurodo dvi pagrindines priežastis: „Orlen Lietuva” didmeninių kainų dinamika ir 2026 m. sausį įsigaliojęs akcizo padidinimas. Pagal Lietuvos vežėjų sąjungos duomenis, dyzelino akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 55,3 ct/l — nuo 410 €/1000 l jis padidintas iki 553,6 €/1000 l. Tiesa, Seimas rugsėjį sušvelnino pradinį planą: vietoje +10 ct litras pabrangs tik +4 ct. Bet Hormūzo krizės kontekste šie centai jau atrodo smulkmena.

Hormūzo efektas: kodėl dyzelinas brangsta greičiau nei benzinas

ES dyzelinas šiuo metu vidutiniškai 9 % brangesnis už benziną — tai išskirtinis atotrūkis, tiesiogiai susijęs su Hormūzo sąsiaurio blokada nuo vasario 28-osios. Per šį sąsiaurį įprastai tranzitu vyksta apie 20 % pasaulinės jūrinės naftos prekybos. Kai srautas sutrikdomas — dyzelino trūkumas jaučiamas pirmiausia, nes jis naudojamas krovininiame transporte ir laivyboje daug labiau nei benzinas.

Brent nafta kovo viduryje pasiekė 100–112 USD už barelį (vasario pabaigoje buvo apie 73 USD). ES benzino vidurkis nuo metų pradžios pakilo apie 15 %, dyzelino — net 26 %. Lietuvos gyventojai tai jaučia tiesiogiai: remiantis „Swedbank” analitike, net 65 proc. visų lengvųjų automobilių šalyje yra dyzeliniai — tai vienas aukščiausių rodiklių ES.

Kas bent kartą stovėjo degalinėje ir stebėjo, kaip skaitliukas suka vis greičiau — tas žino, kaip tai atrodo šiais mėnesiais.

Ką daro kitos ES šalys — ir ką svarsto Lietuva

Kelios ES narės jau ėmėsi konkrečių priemonių. Ispanija sumažino PVM dyzelinui nuo 21 iki 10 %, Vengrija ir Kroatija įvedė kainų lubas, Portugalija laikinai sumažino akcizą, Prancūzijoje „TotalEnergies” apribojo pardavimo kainas. Latvija kovo 24 d. parengė įstatymo projektą, numatantį 15 % dyzelino akcizo sumažinimą — tai gali reikšti apie 8–9 ct/l pigesnį dyzeliną pas artimiausius kaimynus.

Lietuvoje debatai intensyvūs, bet sprendimai kol kas neparengti. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pavadino kainų lubas „labai brangiu sprendimu, iš esmės dotuojančiu iškastinį kurą”. Ekonomikos ministras Edvinas Grikšas siūlo svarstyti laikinus akcizų pakeitimus, jei konfliktas užsitęstų. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kovo 16 d. paskelbė, kad atlaisvinus dalį kuro rezervų, dyzelino kaina galėtų kristi 10–15 ct/l — tai jau reikšmingas žingsnis. Nuo kovo 24 d. didmeninės kainos pradėjo mažėti — tai pirmas pozityvus signalas per kelis mėnesius.

Mokesčiai: kiek iš 2,10 € eina valstybei

Remiantis EK duomenimis, iš 2,100 €/l, kurį moka lietuviškas vairuotojas, mokesčiai sudaro apie 0,918 € — tai 43,7 % galutinės kainos. Dyzelino kaina be mokesčių yra 1,182 €/l, o ES vidurkis be mokesčių — 1,207 €/l. Tai reiškia, kad žaliava Lietuvoje iš tiesų šiek tiek pigesnė nei ES vidurkis — brangumą lemia mokesčiai, ne tiekėjų marža.

Palyginimui: benzino 95 kainoje mokesčiai sudaro beveik pusę — 49,9 % arba 0,861 €/l. Benzinas be mokesčių Lietuvoje (0,864 €/l) yra net 10 % pigesnis už ES vidurkį (0,961 €/l). Ir dar — tai gali pakeisti jūsų požiūrį į kartais girdimą teiginį, kad „Orlen Lietuva didina kainas”: didžiąją dalį sudaro valstybės sprendimai, ne gamyklos kainodara.

Situacija sudėtinga, bet ne beprecedentė. Lietuva jau 2022 m. išgyveno panašų šoką — ir kainos galiausiai grįžo. Klausimas ne ar grįš, o kada. Ir ar Seimas ryžsis žengti tą pirmą žingsnį su akcizais, kol kaimynai aplinkui jau tai daro.