9,4 cento už litrą – tiek vien dėl mokesčių pasikeitimo nuo 2027 m. gali pabrangti dyzelinas Lietuvoje. Ir tai – jokiu būdu ne vienintelis faktorius, dėl kurio degalinėse laukia skaudesnės sąskaitos.
Kiek iš tikrųjų didėja mokestis
2025 m. pabaigoje Seimas nusprendė 2026 m. nedidinti dyzelinui taikomos CO₂ dedamosios – ji liko 53,6 Eur už 1000 litrų. Tačiau tai buvo tik metų atidėjimas: nuo 2027 m. įstatyme numatyta dedamoji sieks 131 Eur už 1000 litrų – padidės 2,4 karto. Bendras dyzelino akcizas dėl to kitąmet augtų nuo 553,6 iki 631 Eur už 1000 litrų.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimais, vien dėl šio CO₂ pokyčio mokesčių dalis galutinėje dyzelino litro kainoje padidės apie 9,4 ct. „Kalbame ne apie pasaulines naftos kainas, o apie mūsų pačių teisės aktuose užprogramuotą mokesčių didinimą“, – sako LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Mokesčiai – tik dalis lygties
Nuo 2027 m. pradžios prie akcizo prisidės ir nauja „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema, kuri pakeis vinjetes – krovininis bei dalis keleivinio transporto mokės už kiekvieną mokamais keliais nuvažiuotą kilometrą. O nuo 2028 m. visa apimtimi įsigalios ES apyvartinių taršos leidimų sistema ETS2: degalų tiekėjai turės pirkti taršos leidimus, o jų kaina persikels į galutinę degalų savikainą.
Ar vežėjas gali tiesiog šias sąnaudas absorbuoti pats? Ilgainiui – ne. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pažymi, kad augančios sektoriaus sąnaudos neišvengiamai persikelia į pervežimo tarifus, o galiausiai – ir į prekių kainas parduotuvių lentynose.
Rinka jau reaguoja
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, dyzelino pardavimų nuosmukis Lietuvoje tęsiasi jau penktą mėnesį iš eilės. Liepą į vidaus rinką išleista 133,5 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 9,3 proc. mažiau nei prieš metus. Nuosmukis prasidėjo kovą ir kiekvieną mėnesį gilėjo: kovą -2,6 proc., balandį -6 proc., gegužę -10,1 proc., birželį -4,3 proc., liepą -9,3 procento.
Tuo metu benzino realizacija auga – per pirmus septynis 2026 m. mėnesius ji buvo 9,6 proc. didesnė nei prieš metus. Skirtumas paaiškinamas paprastai: benziną daugiausia perka privatūs vairuotojai, o didelę dyzelino dalį – tarptautinis krovininis transportas, galintis rinktis, kurioje šalyje pilti baką.
Geopolitika prideda dar vieną sluoksnį
JAV pajėgoms smogus Irano raketų paleidimo įrenginiams Larako saloje ir Iranui atsakius atakomis prieš JAV bazes regione, nafta vėl staigiai pabrango. Rugpjūčio 31 d. „Brent“ kaina pakilo 2,7 proc., o rugsėjo 1-osios rytą dar 1,2 proc. – iki 91,54 JAV dolerio už barelį. Per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo anksčiau būdavo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, dabar teka tik apie 6 mln. barelių per dieną.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–30 d. vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse padidėjo 0,9 proc. ir siekė 2,071 Eur už litrą, per savaitę svyruodama nuo 2,046 iki 2,114 Eur.
Ką siūlo verslas
Verslo organizacijos ragina peržiūrėti degalų apmokestinimo politiką. Vienas svarstomų sprendimų – dalies dyzelino akcizo grąžinimas komerciniam transportui: vežėjas degalus pirktų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą, o vėliau, pateikęs pirkimą patvirtinančius duomenis, susigrąžintų nustatytą akcizo dalį. Mechanizmas būtų taikomas juridiniams asmenims su Bendrijos licencija ir N3 klasės – daugiau kaip 12 tonų sveriančioms – transporto priemonėms.
Sunku nepastebėti, kad šįkart kalbama ne apie nenuspėjamą pasaulinę rinką, o apie pačios valstybės iš anksto suplanuotą mokesčių didinimą – tokį, kurį dar galima sušvelninti, jei sprendimas priimamas laiku, o ne tada, kai kaina degalinėje jau šokteli.
Iki 2027 m. dar liko laiko, bet kryptis aiški: jei valdžia nesiims veiksmų, dyzelinas brangs ne tik dėl naftos rinkos ar geopolitikos, bet ir dėl sprendimo, kurį Lietuva jau priėmė pati sau.
