Penki kilometrai iki degalinės, pilnas bakas dyzelino – ir daugiau nei pusė kiekvieno sumokėto euro už litrą jau šiandien yra mokesčiai: akcizas plius PVM. Nuo 2027 m. ši dalis dar paaugtų, ir ne dėl pasaulinių naftos kainų ar konfliktų kažkur toli, o dėl mūsų pačių įstatyme jau užprogramuoto akcizo pokyčio. Tai vienas iš tų pokyčių, kurių poveikį prie kolonėlės pajus kiekvienas dyzelinu važiuojantis vairuotojas.
Kas konkrečiai keičiasi nuo 2027-ųjų
Dyzelino akcizą sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji, vadinamoji CO₂ dedamoji. Būtent pastaroji ir kelia klausimų. 2025 m. pabaigoje Seimas nusprendė 2026 m. jos nedidinti ir paliko 53,6 euro už 1000 litrų. Tačiau šis stabdis galiojo tik vieniems metams – įstatyme numatyta, kad nuo 2027 m. CO₂ dedamoji šoktels iki 131 euro už 1000 litrų, tai yra padidės 2,4 karto.
Praktiškai tai reiškia, kad bendras dyzelino akcizų tarifas kiltų nuo 553,6 iki 631 euro už 1000 litrų. Pagal Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimus, vien dėl šio pokyčio mokesčių dalis litro kainoje išaugtų apie 9,4 cento. Beveik dešimt centų – ne dėl naftos rinkos, o dėl vidaus sprendimo.
Kodėl tai skiriasi nuo įprasto pabrangimo
Kai degalai brangsta dėl naftos kainų ar geopolitikos, Lietuva iš esmės neturi svertų – kaina ateina iš išorės. Šįkart situacija kitokia: kalbame apie mūsų pačių teisės aktuose iš anksto įrašytą mokesčio didinimą. Tai reiškia, kad sprendimas – politinis, o ne rinkos padiktuotas, ir teoriškai jį galima keisti, atidėti ar sušvelninti. Ar tai bus padaryta – kitas klausimas.
Šiuo metu vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, siekia apie 2,03 euro už litrą. Pridėti prie tokios kainos dar beveik dešimt centų vien dėl mokesčio – jaučiama suma, ypač tiems, kas pilasi dažnai ir daug.
Kodėl valdžia dvejoja
Vyriausybė šį pokytį mato ir apie jį kalba atvirai. Finansų ministras yra ne kartą užsiminęs, kad ieškoma sprendimo, jog nuo 2027 m. nebūtų drastiško akcizo šuolio, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kartu su 2027 m. biudžetu. Bet čia susiduria du interesai: sušvelninti mokestį reiškia negautas biudžeto pajamas, o valstybė tuo pačiu metu įsipareigojusi didinti išmokas ir indeksuoti pensijas.
Redakcijos vertinimu, būtent šioje vietoje ir slypi esmė: vairuotojas prie kolonėlės mato konkrečią kainą, o Seimo salėje diskutuojama procentais ir milijonais. Šie du pasauliai retai sutampa – ir dažniausiai galutinę sąskaitą apmoka tas, kuris stovi prie kolonėlės.
Ką tai reiškia platesniame kontekste
Akcizas – ne vienintelis spaudimas dyzelino kainai artimiausiu metu. Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti naujoji „Via Toll” kelių rinkliavos sistema, o horizonte – ir ETS2 direktyva, kuri palies degalų kainodarą visoje ES. Visa tai kaupiasi tuo pačiu metu, kai dyzelino pardavimai Lietuvoje jau traukiasi penktą mėnesį iš eilės.
Ir čia atsiranda paradoksas, apie kurį kalba rinkos dalyviai: dalis vairuotojų ir ypač vežėjų vis dažniau pilasi kurą Lenkijoje, kur jis dešimtimis centų pigesnis. Kuo didesnis mokestis Lietuvoje, tuo daugiau kuro perkama už sienos – o kartu tuo mažiau akcizo pajamų surenka pati Lietuva. Mokesčio didinimas, skirtas surinkti daugiau, praktikoje gali atnešti priešingą rezultatą.
Ką daryti vairuotojui jau dabar
Kol galutinis sprendimas dėl 2027 m. dar nepriimtas, eiliniam vairuotojui belieka stebėti situaciją ir planuoti. Keli praktiniai dalykai:
- sekti, ar iki 2027 m. biudžeto priėmimo akcizo šuolis bus sušvelnintas – tai lems, ar kaina pakils apie 9 centus, ar mažiau
- lyginti kainas prieš tolimesnes keliones, ypač jei maršrutas eina pro pasienį su Lenkija ar Latvija
- vertinti bendrą 2027 m. sąnaudų vaizdą – ne tik akcizą, bet ir „Via Toll” bei kitus pokyčius kartu
Vienas dalykas aiškus jau dabar: 2027-ieji dyzelino vairuotojams greičiausiai bus brangesni nei 2026-ieji. Klausimas tik, kiek – ir ar politinis sprendimas tą skirtumą sumažins prieš tai, kai jis pasieks kolonėlę.
