Dyzelino litras Lietuvoje balandžio pradžioje siekia 2,18 euro — ir šis skaičius gali pradėti kristi greičiau nei tikėtasi. Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti Finansų ministerijos parengtą Akcizų įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai sumažinti dyzelino akcizą iki 2026 m. birželio 15 d. Jei projektas bus priimtas, galutinė kuro kaina vartotojui galėtų sumažėti apie 6 centus už litrą su PVM. Nedaug — bet tai pirmas konkretus žingsnis, kurį valstybė nukreipia ne į biudžetą, o atgal į vairuotojo kišenę.
Kas konkrečiai keičiasi ir kiek
Siūlymas paprastas: įprastam dyzelinui akcizo tarifo pastovioji dalis mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto. Kartu su kintamosiomis dalimis — CO₂ dedamąja ir saugumo dedamąja — bendras tarifo dydis sudarytų 503,60 euro už 1 000 litrų. Iš šio skaičiaus vartotojui matomas efektas su PVM — apie 6 centai už litrą.
Žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriui mažinimas žymiai didesnis: žymėtam dyzelinui pastovioji dalis mažėtų nuo 60 iki 10 eurų už 1 000 litrų, o bendras tarifas sudarytų 35 eurus. Ūkininkai, naudojantys žymėtą dyzeliną, pajus reikšmingesnę palengvą.
Priemonė laikina. Galioja iki birželio 15 d. Po to — grįžta senasis tarifas arba Seimas priima naują sprendimą, priklausomai nuo to, kaip susiklostys situacija naftos rinkose.
Kodėl biudžetui tai beveik nerūpi
Finansų ministerija pabrėžia svarbų aspektą: akcizų sumažinimas planuojamas tokiu dydžiu, kad pajamų netektis būtų kompensuojama padidėjusiomis PVM įplaukomis iš brangesnių degalų. Logika — kai degalai brangūs, PVM bazė didesnė, tad valstybė ir taip surenka daugiau nei įprastai. Dalis tų „papildomų” PVM pajamų šiuo atveju grąžinama vartotojui per mažesnį akcizą. Bendras poveikis biudžetui — iš esmės neutralus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tai apibūdina tiesiogiai: „Valstybė atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų tam, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai.”
Ar 6 centai pakeis situaciją?
Atvirai kalbant — ne iš esmės. Dyzelinas per kovo mėnesį Lietuvoje pabrango apie 50–60 centų. Šešių centų sumažinimas yra apie 10 proc. to pabrangimo. Ministras pats to neslepia: sakė, kad priemonė „galbūt nėra itin reikšminga”, bet parodo valstybės solidarumą.
Tikroji vertė — kitokia. Jei akcizo sumažinimas bus priimtas ir įsigalios artimiausiu metu, o naftos kainos tuo pačiu laikotarpiu pradės koreguotis žemyn (paliaubos su Iranu balandžio 8 d. jau nuleido „Brent” iki ~95 USD — nuo beveik 114 USD kovo pabaigoje), abu efektai sudės. Keliolika centų sumažėjimo per dvi savaites — jau pajuntama suma ilgesniems maršrutams ir transporto sektoriui.
Kas toliau
Projektas po pateikimo surinko 95 balsus „už” ir 11 susilaikančių. Tolimesniam svarstymui paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo posėdyje grįžti prie šio klausimo planuojama balandžio 9 d. Jei viskas vyks pagal Vyriausybės prašomą skubos tvarką — pakeitimai galėtų įsigalioti dar šią savaitę.
Lygiagrečiai Seimas svarsto ir Prezidento Gitano Nausėdos pateiktą kainų lubų mechanizmo įstatymą — pagrįstą Belgijos modeliu, kuris leistų Vyriausybei kasdien nustatyti maksimalias leistinas degalų kainas. Šie du instrumentai — akcizų mažinimas ir kainų lubos — nėra tarpusavyje nesuderinami. Prezidentūra aiškina: lubos būtų skirtos užtikrinti, kad akcizų sumažinimo nauda iš tiesų pasiektų galutinį vartotoją, o ne liktų tiekimo grandinėje.
Kol Seimas balsuoja, naftos rinkos jau reagavo. Degalų kainų rodyklė pirmą kartą per mėnesį rodo žemyn — ir ne tik dėl politinių sprendimų Vilniuje.
