Balandžio 15-ąją Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtas Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis iki 2026 m. birželio 15 d. laikinai sumažinama dyzelino akcizo pastovioji dalis. Galutinė kaina vartotojui turėtų mažėti apie 6 centais už litrą su PVM. Tą pačią dieną dyzelino vidutinė kaina Lietuvos degalinėse pagal LEA duomenis siekė 2,188 €/l.
Šešių centų sumažėjimas. Kainų krizė, per kurią dyzelinas per mėnesį pabrango daugiau nei 60 centų. Matematika kalbasi aiškiai — bet sprendimas yra priimtas, ir dabar svarbu suprasti, ką jis realiai reiškia prie degalinės.
Kas pasikeitė ir nuo kada
Akcizo tarifo pastovioji dalis įprastam dyzelinui sumažinta nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto. Kartu su kintamosiomis dalimis — CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja — bendras akcizas sudarys 503,60 euro už 1 000 litrų. Finansų ministerijos skaičiavimu, tai reiškia apie 6 centų sumažėjimą litrui su PVM.
Žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui sumažinimas kur kas reikšmingesnis: nuo 60 iki 10 eurų už 1 000 litrų — tai jau ne simbolinis gestas, o esminis palengvinimas ūkininkams.
Svarbi techninė detalė: akcizas sumažintas tiek, kad biudžeto netekimus kompensuotų dėl išaugusių degalų kainų padidėjusios PVM įplaukos. Kitaip tariant — valstybė ne aukoja biudžeto pajamas, o perstato jau surenkamus pinigus. Schema suderinta su Europos Komisija.
Ar 6 centai pasieks degalinės švieslentę
Tai klausimas, kurį pats Prezidentas iškėlė pasirašydamas įstatymą: „Sumažinus akcizą dyzelinui, valstybės pareiga ties šiuo sprendimu nesibaigia — būtina užtikrinti, kad visa nauda dėl akcizo sumažinimo atiteks būtent vartotojams.”
Ši frazė nėra ceremoninė. Ji atspindi realią problemą: istoriškai Lietuvos degalų rinkoje kainų mažinimas į vartotoją keliauja lėčiau nei kainų augimas. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas šią tendenciją yra įvardijęs kaip „raketos ir plunksnos efektą” — kyla greitai kaip raketa, leidžiasi lėtai kaip plunksna.
Ar šį kartą bus kitaip? LEA nuo balandžio 8 d. pradėjo kasdienę degalų kainų stebėseną ir skaičiuoja didžiausią galimą kainą pagal formulę. Tai bent jau suteikia galimybę stebėti, ar sumažinimas atsiranda skaitvietėse.
Prezidento kainų lubų klausimas — dar neatsakytas
Lygiagrečiai su akcizo mažinimu Prezidentas Seimui pateikė atskirą įstatymą dėl didžiausių galimų degalų kainų nustatymo mechanizmo — pagrįstą Belgijos modeliu, veikiančiu nuo 1973 m. Šis klausimas dar nėra išspręstas.
„Be šio įstatymo Vyriausybė neturi reikšmingų instrumentų užtikrinti finansinės naudos dėl akcizų sumažinimo atitekimo vartotojams”, — pareiškė Prezidentas. Seimas sutiko svarstyti klausimą skubos tvarka, tačiau galutinis balsavimas dar priekyje.
Opozicinė Konservatorių frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė šį sprendimą apibūdino kaip „veiklos imitaciją”: „Jei dyzelino kainos pabrangusios 60 centų, 6 centų mažėjimas yra mikroskopinio dydžio priemonė.”
Redakcijos vertinimu, abiejų pusių teisumas šiame ginče yra dalinis. 6 centų sumažinimas neatspindi krizės masto — tai pati valdžia pripažįsta. Bet Prezidento pozicija, kad be kainų lubų mechanizmo nėra instrumentų garantuoti, jog sumažinimas pasieks vartotoją — yra konkreti ir pagrįsta. Birželis bus lemiamas momentas: tuo metu teks spręsti, ar priemonę pratęsti, ar ieškoti didesnio kalibro sprendimų, apie kuriuos kol kas tik kalbama.
