Konfliktas Irane uždarė Hormūzo sąsiaurį – ir Europos degalinių kainos sprogo. Tik ne vienodai.
Pradžios kovo mėnesio duomenys rodo, kad dyzelino kaina per vieną parą Olandijoje pakilo net 10,7 cento, o benzinas – vos 2,2 cento. Skirtumas keturgubas. Lietuvos vairuotojai, keliaujantys į Vakarus ar stebintys tarptautinę rinką, šį pasidalijimą jau jaučia savo piniginėse – dyzelino ir benzino kainų atotrūkis tarp dviejų degalų rūšių krenta link nulio greičiu, kurio nebuvo matyta nuo 2022-ųjų energetinės krizės.
Kas lemia tokį skirtumą?
Europa neturi pakankamai dyzelino – ir tai kainuoja
Pirmoji priežastis slypi ekonomikos vadovėliuose – pasiūla ir paklausa. Europos rafinuotuvės sugeba pagaminti pakankamai benzino vietiniam vartojimui. Su dyzelinu situacija kitokia. Kontinentas struktūriškai nepadengia savo poreikių – didelis trūkumas užpildomas importu.
Anksčiau šis trūkumas buvo sprendžiamas pigiai – degalai atkeliaudavo iš Rusijos. Sankcijos užkirto šį kelią. Dabar Europa importuoja dyzeliną iš JAV ir Azijos. Transporto atstumas – didesnis, kaštai – aukštesni. Kai užsidaro tokia artėrija kaip Hormūzo sąsiauris, per kurį kas dieną plaukia 21 milijonas barelių naftos, logistikos sąnaudos ir draudimo įmokos šauna į viršų momentaliai. Pirmasis smūgis ateina būtent dyzelinui – jo pirkimo kaina pasaulinėje rinkoje auga greičiau nei benzino.
Antras veiksnys – paklausa. Europoje dyzelinas nėra prabanga ar pasirinkimas. Tai būtinybė.
Olandijoje 91 procentas komercinių transporto priemonių ir sunkiasvorių sunkvežimių važinėja dyzelinu. Lietuvoje situacija panaši – logistikos įmonės, vežėjai, statybininkai, žemdirbiai, kurjeriai – visi priklauso nuo šios rūšies degalų. Supermarketai turi būti aprūpinti, prekės – pristatytos. Netgi jei kaina pašoka 20 centų per savaitę, sunkvežimis vis tiek išvažiuos į kelią. Paklausa nekrenta.
Benzino atveju situacija kitokia. Privatūs vartotojai turi alternatyvų – galima trumpam nuvažiuoti dviračiu, persėsti į viešąjį transportą ar atidėti kelionę savaitgaliui. Rinka reaguoja elastingiau. Todėl ir kaina reaguoja švelniau.
Sieros šalinimas – kodėl dyzelino gamyba kainuoja brangiau
Trečia priežastis – technologinė. Gaminti švarų dyzeliną, atitinkantį griežtus aplinkosaugos standartus, kainuoja gerokai brangiau nei pagaminti benziną. Procesas reikalauja intensyvaus sieros šalinimo – cheminio proceso, kuriam reikia milžiniškų energijos kiekių ir vandenilio.
Vandenilis šiuo metu gaminamas iš gamtinių dujų. Kai dujų kainos kyla (o jos kyla dėl tos pačios geopolitinės įtampos), automatiškai kyla ir dyzelino gamybos sąnaudos. Rafinuotuvės moka daugiau už dujas – šie kaštai iš karto perkeliami į kainą kolonėlėje.
Benzinas šio proceso nereikalauja arba jo reikia minimaliai. Tai reiškia mažesnes energetines investicijas ir žemesnę gamybos kainą.
Ką tai reiškia Lietuvos rinkai ir vežėjams
Nors kainų šuoliai vyko Olandijoje, Lietuva yra tiesiogiai priklausoma nuo tos pačios pasaulinės naftos ir degalų rinkos. Jei Europa moka daugiau už importuojamą dyzeliną, Lietuvos didmenininkai moka tą patį. Skirtumas gali būti 1–2 centai, bet kryptis visada ta pati.
Transporcininkams situacija ypač slegianti – jų išlaidos degalams sudaro apie 30–35 proc. visos kelionės savikainos. Jei dyzelinas brangsta 10 centų per parą keliose Europos šalyse, Lietuvos vežėjai, važinėjantys tarptautiniais maršrutais, pajunta tai iš karto. Kai kurie operatoriai jau priversti persvarstyti maršrutus arba peržiūrėti sutartis su užsakovais – fiksuota kaina nebeatspindi realybės.
Privatūs dyzelininkai šiuo metu išvengė katastrofinio šuolio, nes Lietuvoje kainų augimas vyksta šiek tiek lėčiau nei kai kuriose Vakarų rinkose – akcizų struktūra ir įsigijimo šaltiniai skiriasi. Tačiau jei Hormūzo sąsiauris liks užblokuotas dar kelias savaites, situacija gali pasikeisti greitai.
Kas laukia artimiausiu metu
Jei blokadinė padėtis tęsis, dyzelinas Europoje pirmą kartą nuo 2008-ųjų gali tapti brangesnis už benziną degalinėse. Tai nepaprastas scenarijus – istoriškai dyzelinas buvo pigesnis variantas ilgų distancijų vairuotojams. Situacija jau apsivertė kai kuriose Vakarų Europos šalyse prieš kelerius metus, bet tai buvo klimato mokesčių rezultatas, ne tiekimo sutrikimas.
Šiuo metu krizė yra logistinė ir geopolitinė – ir sprendimas priklauso ne nuo rafinuotuvų pajėgumų ar technologijų, o nuo to, ar ir kada Hormūzo sąsiauris bus atidarytas laivams.
Kol kas vienas dalykas aiškus – kiekviena blokuota diena kainuoja milijonus eurų Europos ekonomikai ir šimtus eurų kiekvienam vairuotojui, kurio bagažinėje – dyzelinis variklis.
