Šešios ES šalys – Vokietija, Italija, Austrija, Lenkija, Portugalija ir Ispanija – reikalauja bendro ES lygmens papildomo mokesčio naftos kompanijoms, kurių pelnai smarkiai išaugo dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Lietuvos tarp iniciatorių nėra.
Ko tiksliai reikalauja šešios šalys
Šeštadienį, rugpjūčio 22 d., paviešintame laiške šių šalių finansų ministrai (Ispanijos atveju – ekonomikos ministrė) kreipėsi į Airijos finansų ministrą, kuris šiuo metu pirmininkauja ES. Jie prašo, kad papildomo mokesčio klausimas būtų įtrauktas į ES finansų ministrų susitikimo, vyksiančio kitą mėnesį Dubline, darbotvarkę.
„Naftos kompanijos pasiekia aukštą pelningumą ir maržas rafinuotiems produktams, viršijančias žaliavinės naftos kainų augimą”, – teigiama laiške. Ministrai nurodo, kad susiduriama su vienu didžiausių tiekimo sukrėtimų per pastaruosius kelis dešimtmečius, o pasaulyje auga nepasitenkinimas dėl gyvenimo brangimo.
Kodėl tai vyksta būtent dabar
Energetikos sektoriaus įmonių pelnai sparčiai augo nuo vasario, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną – tai sumažino eismą per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių naftos transportavimo koridorių pasaulyje. Ministrai siūlo remtis 2022 m. patirtimi, kai panaši priemonė buvo įvesta po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Bet ar tai reiškia, kad ES jau ruošiasi tokį mokestį įvesti? Ne – kol kas tai tik prašymas įtraukti temą į darbotvarkę. Europos Sąjunga iki šiol nėra parodžiusi ketinimo įvesti tokį mokestį šiuo krizės etapu.
Politinis spaudimas didėja
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis jau ne kartą pakartojo, kad energetikos bendrovės krizės metu neturi „lupti” vartotojų. Ministerijos šaltinis AFP agentūrai nurodė: „Su krize susiję papildomi pelnai turi būti grąžinti vartotojams.”
Sunku nepastebėti, kad dalis šių šešių šalių panašių raginimų jau siuntė ir anksčiau šiais metais, bet ES lygmens sprendimo kol kas nesulaukė. Klausimas – ar rugsėjo susitikimas Dubline taps lūžio tašku, ar tiesiog dar viena diskusija be konkretaus rezultato.
Kodėl Lietuvos tarp iniciatorių nėra
Lietuva prie šešių šalių iniciatyvos kol kas neprisijungė. Bet degalų kainos rinkoje formuojasi regioniniu, ne vien nacionaliniu lygmeniu – Baltijos šalyse didmeninę kainą didele dalimi lemia „Orlen Lietuva” naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose. Jei ES galiausiai įvestų bendrą papildomą mokestį naftos kompanijoms, jo poveikis pasiektų ir Lietuvos degalines, net jei šalis pati iniciatyvos nepasirašė – tiesiog per bendrą rinkos kainodarą, ne per atskirą nacionalinį sprendimą.
Rugsėjo susitikimas Dubline parodys, ar šešių šalių spaudimas peraugs į konkretų ES sprendimą, ar liks dar viena iniciatyva, kurią ES institucijos nutars atidėti neribotam laikui.
