Per Ormūzo sąsiaurį – siaurą praėjimą tarp Irano ir Omano – kasmet praplaukia apie 20 proc. visos pasaulyje transportuojamos naftos. Kai šis maršrutas užsikerta, pasaulio rinkos reaguoja akimirksniu.
Pastarosios savaitės įvykiai Artimuosiuose Rytuose sukėlė naują nerimo bangą. Naftos „Brent” kaina šoktelėjo daugiau nei 13 proc., viršydama 80 dolerių už barelį ribą – didžiausias šuolis per ketverius metus.
Lietuvos vairuotojams kyla logiškas klausimas: ar tai pasieks mūsų degalines?
„Orlen”: tiekimas nesustos
Lenkijos naftos koncernas „Orlen”, kuriam priklauso didelė dalis Baltijos regiono degalinių tinklo, paskelbė oficialų pareiškimą. Bendrovė tvirtina, kad neimportuoja naftos per Ormūzo sąsiaurį ir artimiausiu metu neįžvelgia grėsmės degalų tiekimui.
Koncerno atstovai nurodo, kad nafta į jų perdirbimo gamyklas atkeliauja iš įvairių šaltinių: Viduržemio jūros baseino, Šiaurės ir Vakarų Afrikos, Skandinavijos, abiejų Amerikų ir vietinės gavybos. „Orlen” taip pat turi ilgalaikes sutartis su „Aramco” ir „Equinor” – tai papildomas saugumo buferis.
Trūkstamus kiekius bendrovė perka momentinėse rinkose, kas suteikia lankstumo keičiantis situacijai.
Suskystintos dujos – kita istorija
Daugiau nerimo kelia suskystintų naftos dujų (SND, arba LPG) situacija. Per Ormūzo sąsiaurį keliauja apie 30 proc. pasaulinių šio kuro atsargų – tai kur kas didesnė dalis nei naftos atveju.
„Orlen” ramina, kad Lenkija – ir kartu Baltijos regionas – SND gauna iš kitų šaltinių. Didžioji dalis gaminama pačiose „Orlen” perdirbimo gamyklose, likusi importuojama jūra iš JAV, Vakarų ir Šiaurės Europos.
Tačiau jei krizė sąsiauryje užsitęstų, globalus SND deficitas galėtų kelti kainas visur – net ten, kur tiesioginio importo iš Persijos įlankos nėra.
Kas iš tiesų lemia kainą degalinėje
Čia prasideda sudėtingiausia dalis. Net jei tiekimas į Baltijos regioną nesutrikęs, degalų kaina priklauso nuo daugybės faktorių:
- Pasaulinės naftos biržos notacijos
- OPEC+ sprendimai dėl gavybos apimčių
- Dolerio kursas (nafta prekiaujama doleriais)
- Vietiniai mokesčiai ir akcizai
- Logistikos kaštai ir konkurencinė aplinka
„Orlen” pažymi, kad yra „stabilus ir prognozuojamas tiekėjas”, tačiau kainų pokyčiai – ne visiškai jų rankose. Pasaulinė rinka diktuoja bazę.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuva neturi nuosavos naftos perdirbimo pramonės – „Mažeikių nafta” priklauso Lenkijos „Orlen” grupei. Tai reiškia, kad mūsų degalų rinka tiesiogiai susijusi su „Orlen” tiekimo grandinėmis ir sprendimais.
Kol kas signalai nuraminti: sąsiaurio blokada tiesiogiai netrukdo naftos tiekimui į Lietuvą. Tačiau jei naftos kainos pasaulinėse biržose išliks aukštos, efektas pasieks ir mūsų degalines – galbūt ne iš karto, bet per kelias savaites.
Paskutinį kartą, kai „Brent” nafta kainavo apie 78–80 dolerių už barelį, Lenkijoje benzinas kainavo 5,7–6,0 zlotų už litrą (apie 1,35–1,42 €). Lietuvoje kainos paprastai artimos arba keliais centais aukštesnės.
Stebėti verta, panikuoti – ne
Ormūzo sąsiaurio situacija – rimtas signalas, kad energetikos rinkos išlieka pažeidžiamos geopolitinių įvykių. Tačiau Europos ir Baltijos regiono diversifikuoti tiekimo kanalai reiškia, kad tiesioginio degalų trūkumo artimiausiu metu tikėtis nereikia.
Kainų pokyčiai – kita istorija. Jie priklauso nuo to, kaip ilgai tęsis įtampa ir kaip reaguos pasaulinė rinka. Lietuvos vairuotojams verta stebėti situaciją, bet pilti pilną baką iš panikos – kol kas nebūtina.
