Gyvenimas triukšmingoje aplinkoje gali būti žalingesnis jūsų sveikatai, nei manote. Naujas Helmholtz centro ir Miuncheno Ludwigo Maksimiliano universiteto (LMU) tyrimas rodo, kad nuolatinis kelių triukšmo poveikis gali žymiai padidinti riebalų kiekį organizme, ypač kepenyse, net esant palyginti žemam decibelų lygiui.
Triukšmo tarša: tylusis nutukimo priežastis
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vienas iš trijų žmonių dieną, o vienas iš penkių naktį kenčia nuo triukšmo. Didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, gyventojai nuolat patiria eismo, tramvajų, barų ir naktinio gyvenimo keliamą triukšmą. Anksčiau tai buvo laikoma tik nepatogumu, tačiau nauji duomenys rodo, kad toks poveikis gali sukelti medžiagų apykaitos pokyčius, kurie veda prie riebalų kaupimosi.
Moksliniai triukšmo ir riebalų ryšio įrodymai
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 11 000 dalyvių magnetinio rezonanso tomografijos duomenis ir susiejo juos su oficialiais 2017 m. ES eismo triukšmo duomenimis. Naudodami dirbtinio intelekto algoritmus, jie išmatavo visceralinių riebalų ir kepenų riebalų kiekį. Siekiant užtikrinti tikslumą, tyrime nedalyvavo kepenų ligomis sergantys arba alkoholio piktnaudžiavimo istoriją turintys dalyviai. Rezultatai? Kuo triukšmingesnė aplinka, tuo daugiau riebalų organizme, ypač kepenyse.
Net vidutinis triukšmo lygis turi įtakos
Pripažinta žalinga riba (paprastai 55 dB ir daugiau). Informacijai:
- 53 dB – pastebimas miesto foninis triukšmas
- 80 dB – tipinis didmiesčių gatvių triukšmas
- 120 dB – lėktuvo variklis 100 metrų atstumu
Pavojai sveikatai: ne tik riebalų kaupimasis
„Padidėjęs kepenų riebalų ir kūno riebalų kiekis rodo, kad triukšmas sukelia žalingus medžiagų apykaitos procesus“, – aiškina prof. dr. Annette Peters iš Helmholtz centro Miunchene. Šie pokyčiai gali padidinti 2 tipo cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Iš esmės organizmas triukšmą traktuoja kaip stresą, kuris sukelia hormonines reakcijas, keičiančias riebalų apykaitą.
Panašūs rezultatai Švedijoje
Vokietijos tyrimas nėra vienintelis. Švedijoje atliktas tyrimas netoli oro uosto parodė, kad kiekvienas 5 decibelų triukšmo padidėjimas yra susijęs su 1,5 cm juosmens apimties padidėjimu. Tai patvirtina, kad triukšmas nėra tik nepatogumas – tai matomas pavojus sveikatai.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Didėjant urbanizacijai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, didėja eismo ir geležinkelio triukšmo lygis. Todėl miestų planuotojams ir visuomenės sveikatos institucijoms labai svarbu stebėti aplinkos akustinį foną ir svarstyti triukšmo mažinimo strategijas, pvz., garso izoliaciją ir eismo reguliavimą, siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą.
Kokia jūsų nuomonė? Gyvenate triukšmingoje vietoje? Pastebėjote kokį nors poveikį sveikatai? Pasidalykite savo istorija komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
