Stacionarus greičio matuoklis užfiksuoja automobilio numerį. Protokolas keliauja paštu savininkui. Savininkas atidaro voką, pamato pažeidimą ir galvoja: „Vairavo draugas. Bet nesakysiu — tegul viskas lieka taip.” Logika suprantama. Problema ta, kad Lietuvos teisė šią logiką baudžia atskirai.
ANK 431 straipsnis — „Transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas” — numato atskirą baudą už tai, kad savininkas nenurodė, kas vairavo. Ir ta bauda gali būti lygi arba net didesnė nei bauda už patį greičio viršijimą.
Kaip veikia mechanizmas
Kai transporto priemonė užfiksuojama stacionariu greičio matuokliu ir vairuotojas tuo metu nėra policijos akivaizdoje, protokolas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui. Tai standartinė procedūra — kamera mato numerį, registras identifikuoja savininką.
Jei tuo metu vairavo ne savininkas, jis turi dvi galimybes:
- Nurodyti, kas vairavo — pateikti vairuotojo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą ir vairuotojo pažymėjimo duomenis. Terminas — 30 kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos.
- Pateikti savo duomenis — jei vairavo pats savininkas, jis gali tai patvirtinti ir prisiimti atsakomybę už pažeidimą.
Trečio varianto — tylėjimo — įstatymas nenumato. Jei savininkas nei nurodo vairuotoją, nei prisiima atsakomybės — jam surašomas atskiras protokolas pagal ANK 431 str.
Baudos dydis: ne simbolinis
Pagal ANK 431 straipsnį, fiziniam asmeniui (savininkui) už reikalavimų nevykdymą gresia:
- Pirmą kartą — bauda nuo 150 iki 300 eurų.
- Pakartotinai — bauda nuo 440 iki 600 eurų.
Palyginimui: už greičio viršijimą 20–30 km/val. bauda siekia apie 60–90 eurų. Tai reiškia, kad pasirinkimas „nesakyti” dažnai kainuoja kelis kartus brangiau nei pats pažeidimas, nuo kurio norima apsaugoti draugą.
Juridinių asmenų atveju — įmonės vadovams — terminai dar griežtesni: 5 darbo dienos nuo pranešimo gavimo. Ir baudos atitinkamai didesnės.
Kodėl „nežinau, kas vairavo” neveikia
Vienas dažniausių pasiteisinimų: „Skolinau automobilį, bet neprisimenu kam.” Teisiškai tai silpna gynyba. Lietuvos teisė preziumuoja, kad transporto priemonės savininkas privalo žinoti, kas ir kada naudojasi jo transporto priemone. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Papildomas sugriežtinimas: anksčiau pakakdavo nurodyti tik vardą, pavardę ir gimimo datą. Dabar reikalaujama ir vairuotojo pažymėjimo duomenų — išdavimo data, numeris, išdavusi įstaiga. Tai lėmė, kad senos spragos, leidusios išvengti atsakomybės nurodant minimalius duomenis, buvo užtaisytos.
Ką daryti gavus protokolą
Jei protokolas atėjo ir vairavo ne jūs — praktinis veiksmų planas:
- Nepralaukite termino. 30 dienų bėga nuo išsiuntimo datos, ne nuo gavimo. Pašto uždelsimas nenulemia termino.
- Surinkite vairuotojo duomenis. Vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, vairuotojo pažymėjimo numeris ir išdavimo data.
- Pateikite per epaslaugos.ird.lt — elektroniškai, be vizito į įstaigą.
- Jei tikrai nevairavo jūsų automobilio niekas kitas — prašykite administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir pateikite savo argumentus.
Tylėjimas čia nėra neutralus pasirinkimas. Jis turi kainą — ir ji dažniausiai didesnė nei pats pažeidimas, kurį norėta paslėpti.
