Vasarą tai matoma beveik kiekviename kelyje: automobilis pastatytas ant žolės šalia kelio, pusė ratų ant asfalto, kita pusė — jau ant vejos. Vairuotojas išlipo, nuėjo „tik penkioms minutėms”. Grįžęs rado du lapelius po valytuvu. Arba — nė vieno. Ir vis tiek sulaukė baudos. Po mėnesio. Paštu.
Ši situacija Lietuvoje turi du teisinius matmenis, kurių daugelis vairuotojų nežino. Automobilio pastatymas ant vejos šalia kelio pažeidžia dvi atskiras teisės normų sistemas — kelių eismo taisykles ir aplinkosaugos teisę. Ir kiekviena jų numato atskirą baudą.
Pirmoji bauda: KET ir ANK 417 straipsnis
Kelių eismo taisyklių 150 punkto 5 papunktis draudžia stovėti ant vejos ar šaligatvio. Formuluotė konkreti: draudžiama stovėti „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime)”. Jei tokio ženklo ar leidimo nėra — stovėjimas draudžiamas.
Pažeidimą fiksuoja policija arba savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį — nuo 30 iki 90 eurų. Tiksli suma priklauso nuo aplinkybių: ar automobilis trukdo pėstiesiems, ar kelia pavojų eismui.
Čia slypi ir dažnai ignoruojamas niuansas: kelkraštis ir veja — ne tas pats. KET 141 punktas leidžia stovėti „kuo dešiniau kelkraštyje”. Kelkraštis yra kelio dalis — tai smulkaus skaldyto akmens ar žvyro dangos juosta tarp važiuojamosios dalies ir griovio. Veja — tai jau žolė, ne kelkraštis. Riba dažnai neaiški vizualiai, bet teisiškai ji egzistuoja.
Antroji bauda: aplinkosauginis straipsnis
Čia daugelis nustebsta. Net jei policija nepasirodo — gali reaguoti kiti pareigūnai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pagal ANK 273 straipsnį gali skirti atskirą baudą — nuo 14 iki 144 eurų — už transporto priemonių stovėjimą ar važiavimą draudžiamose vietose: prie vandens telkinių, saugomose teritorijose, gamtinėse vietovėse.
Ar tai reiškia, kad kiekviena žolė prie kelio yra „gamtinė vietovė”? Ne visada. Bet prie ežero, upės, miško ar saugomos teritorijos — taip. O Lietuvoje tokie keliai nėra retenybė. Aplinkosaugos departamentas kasmet vykdo reidus prie populiarių vandens telkinių, ypač vasarą. Svarbu žinoti: protokolas gali būti surašomas per dvejus metus nuo pažeidimo dienos ir siunčiamas transporto priemonės savininkui paštu — net jei vairuotojo tuo metu ir vietoje nebuvo.
Teoriškai abu pažeidimai gali būti fiksuoti to paties sustojimo metu — ir tada vairuotojas gauna du skirtingus dokumentus iš dviejų skirtingų institucijų. Sudėjus minimumas: 30 + 14 = 44 €. Sudėjus maksimumą: 90 + 144 = 234 €.
Kur stovėti leidžiama — ir kur tikrai ne
Praktinė taisyklė, kurią verta įsiminti: 25 metrų taisyklė prie vandens. Pagal Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus, transporto priemonę draudžiama statyti arčiau kaip 25 metrų nuo vandens telkinio kranto. Išimtis — jei šalia yra oficialiai įrengta stovėjimo aikštelė arba prie kranto eina kelias ir automobilis pastatomas kelkraštyje, toliau nuo vandens.
Leistinos sustojimo vietos pagal KET: dešinysis kelkraštis (žvyro ar kita danga, ne žolė), pažymėtos stovėjimo aikštelės, vietos, kur leidžia kelio ženklai. Draudžiamos: veja, šaligatvis (be specialaus ženklo), pėsčiųjų takai, sporto ir vaikų žaidimų aikštelės.
Vasarą kelių policija ir aplinkosaugininkai aktyvina patikrinimus. Kas bent kartą yra gavęs baudą už žolę — žino, kad laiko taisyklė „tik penkioms minutėms” institucijų nedomina. Jas domina faktas, kur automobilis stovėjo.
Ką daryti, jei nebuvo kitos vietos
Tai dažnas klausimas servise ir forumuose: o ką daryti, jei šalia kelio stovėjimo aikštelės nėra? KET numato vieną aiškią išimtį — priverstinis sustojimas (gedimas, avarinė situacija). Tokiu atveju vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesą, pastatyti avarinio sustojimo ženklą ir kuo greičiau pašalinti automobilį nuo kelio. Šis atvejis nelaikomas pažeidimu.
Jei priverstinio sustojimo nėra, o vietos nėra — teisinis atsakymas paprastas: geriau važiuoti toliau ir ieškoti pažymėtos vietos, nei rizikuoti dviguba bauda. 234 eurų maksimali suma yra daugiau nei vidutinė bakalauro studijų stipendija — už penkias minutes.
