Daugelis Lietuvos vairuotojų vis dar tiki, kad viršijus greitį iki 10 km/val. – nieko nebus. Formaliai ANK 416 straipsnis numato, kad greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą, ne baudą. Tačiau 2026 m. praktikoje „10 km/val. tolerancija” yra ne taisyklė, o techninis niuansas – ir ji sparčiai siaurėja.
Ką sako įstatymas: baudos pagal ANK 416 straipsnį
Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnį, 2026 m. baudų sistema už greičio viršijimą atrodo taip:
- Iki 10 km/val.: įspėjimas (bauda neskiriama, tačiau pažeidimas fiksuojamas)
- 11–20 km/val.: bauda nuo 12 iki 30 eurų
- 21–30 km/val.: bauda nuo 30 iki 90 eurų
- 31–40 km/val.: bauda nuo 120 iki 170 eurų (pradedantiesiems – teisių atėmimas 3–6 mėn.)
- 41–50 km/val.: bauda nuo 170 iki 230 eurų (pradedantiesiems – teisių atėmimas 6–12 mėn.)
- Virš 50 km/val.: bauda nuo 450 iki 550 eurų + privalomas teisių atėmimas 1–6 mėn. (pradedantiesiems – 12–18 mėn.)
Pakartotinių pažeidimų atveju bauda gali siekti iki 1 000 eurų, jei per 12 mėnesių nuo ankstesnės nuobaudos vairuotojas vėl viršija greitį daugiau nei 20 km/val. Baudą privaloma sumokėti per 15 kalendorinių dienų, o neapmokėtos baudos galioja 5 metus ir gali būti išieškomos per antstolius.
Kaip veikia matuoklių tolerancija: stacionarūs vs trikojiai
Praktikoje daugelis stacionarių greičio matuoklių Lietuvoje nustatyti taip, kad pažeidimus pradėtų fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo. Logika paprasta: kadangi ANK už viršijimą iki 10 km/val. numato tik įspėjimą, automatinės sistemos tokio viršijimo paprastai neregistruoja – tai neekonomiška.
Tačiau tai nereiškia, kad 10 km/val. viršijimas yra „leistinas”. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policija siekia, jog net už 5 km/val. viršytą greitį būtų taikoma piniginė bauda, ne tik įspėjimas. Kol kas tai nėra įgyvendinta, tačiau kryptis aiški – tolerancija mažėja.
Su trikojais situacija kitokia. Lietuvos keliuose naudojami 37 trikojai radarai neturi pastovios tolerancijos ribos – jie gali būti nustatyti su nulinės tolerancijos principu. Tai reiškia, kad teoriškai bauda gali būti taikoma jau viršijus greitį 1 km/val. Praktikoje trikojai dažniausiai fiksuoja nuo 11 km/val. viršijimo, tačiau garantijos nėra – ypač jautriose zonose.
Vidutinio greičio matuokliai: čia „sulėtinti prieš kamerą” neveikia
Vidutinio greičio matuokliai veikia kitaip nei stacionarūs – jie skaičiuoja ne momentinį greitį ties kamera, o vidutinį greitį per visą kontroliuojamą ruožą. Jei ruožas 3 kilometrų ir jį įveikėte per trumpiau nei matematiškai leidžia greičio limitas – bauda ateina nepriklausomai nuo to, kokį greitį rodėte ties pačia kamera.
Lietuvoje šiuo metu veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas. 2026 m. pirmąjį pusmetį planuojami pokyčiai: kai kurie ruožai bus trumpinami arba skaidomi pagal avaringumo rodiklius, o matuokliai iš vietų, kur eismo situacija pagerėjo, bus perkeliami į pavojingesnius ruožus.
Kada tolerancija netaikoma: jautrios zonos
Net ir esant formaliai 10 km/val. tolerancijai, yra zonų, kuriose bet koks greičio viršijimas gali užtraukti baudą:
Šalia pėsčiųjų perėjų – ypač jei perėja nereguliuojama ir šalia yra pėsčiųjų. Mokyklų ir darželių zonose, kur paprastai taikomas 20–30 km/val. greičio apribojimas. Kelio darbų zonose su laikinais ženklais. Gyvenamųjų rajonų „tyliosiose zonose”, kurios Lietuvoje diegiamos vis plačiau.
Šiose vietose policijos pareigūnai turi diskreciją skirti baudą net už 5 km/val. viršijimą, o kameros gali būti nustatytos su mažesne tolerancija.
Spidometro paklaida: ar ji jus apsaugo
Daugelis automobilių spidometrų rodo šiek tiek didesnį greitį nei realus – paprastai 3–5 km/val. Tai gamintojo sąmoninga paklaida, skirta užtikrinti, kad vairuotojas niekada nevažiuotų greičiau nei rodo prietaisų skydelis.
Praktikoje tai reiškia: jei spidometras rodo 60 km/val. 50 km/val. zonoje, realus greitis greičiausiai yra 55–57 km/val. Su stacionaraus matuoklio 10 km/val. tolerancija tai dar tilptų. Tačiau su trikoju, nustatytu griežtesniu režimu – jau nebūtinai.
Patikimiausia praktika – naudoti GPS greitį (navigacijos programėlėje ar automobilio ekrane), kuris paprastai yra tikslesnis nei spidometras. Arba tiesiog kruizo kontrolę – ji palaiko tikslų greitį ir eliminuoja „netyčinį” viršijimą.
Ką visa tai reiškia praktiškai
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, trečdalis eismo įvykių, per kuriuos žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo. Draudimo bendrovių duomenimis, 25–30 % Lietuvos vairuotojų prisipažįsta reguliariai viršijantys greitį. Daugiausia baudų skiriama būtent už 11–20 km/val. viršijimą – nes vairuotojai klaidingai mano esantys „saugiame” tolerancijos diapazone.
212 greičio matuoklių, 37 trikojiai, 81 vidutinio greičio sistema, nežymėti policijos automobiliai – tai infrastruktūra, kuri vis mažiau palieka vietos paklaidoms. Kas yra važiavęs kelerius metus be baudos ir mano, kad taip bus visada, tas gali nustebti: 2026 m. sistema vis griežtesnė, tolerancija vis mažesnė, o technologijos vis tikslesnės.
Saugiausias ir pigiausias sprendimas lieka tas pats: tiesiog laikytis leistino greičio. Jei tai atrodo per paprasta – prisiminkite, kad 50 km/val. zonoje skirtumas tarp 50 ir 60 km/val. – tai maždaug 7 sekundės per kilometrą. O bauda – nuo 12 eurų. Matematika kalba pati už save.
