Trečiadienį Sokolnikai Suchuose netoli Pšysuchos, Lenkijoje, sunkvežimis įvažiavo į geležinkelio pervažą tiesiai priešais keleivinį traukinį, važiavusį maršrutu Liublinas–Ščecinas. Žuvo viena pirmajame vagone važiavusi keleivė, sužeista 20 žmonių. Praėjus vos parai po nelaimės, Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak paskelbė apie rengiamas griežtesnes baudžiamosios teisės pataisas vairuotojams, keliantiems pavojų kelių eisme.
Ką konkrečiai siūlo Lenkijos ministras
Pagal Klimczak pareiškimą, vairuotojui, įvažiavusiam į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, būtų automatiškai atimama teisė vairuoti trims mėnesiams. Lygiagrečiai su teisingumo ministerija rengiamos ir griežtesnės Baudžiamojo kodekso pataisos: vairuotojams, sukėlusiems pavojų ar katastrofą kelių eisme, numatomas privalomas laisvės atėmimas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas galėtų viršyti trejus metus. Ministras pabrėžė, kad visos detalės bus pristatytos artimiausiame Vyriausybės posėdyje – kol kas pasiūlymas dar derinamas.
Kodėl būtent dabar
Ministro Pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Sokolnikų Suchų nelaimė parodė, jog reikia skubiai imtis radikalaus taisyklių griežtinimo tiems, kurie sistemingai ignoruoja geležinkelio pervažas. Klimczak socialiniame tinkle X rašė, kad skubos tvarka rengiamas įstatyminis baudų už pervažų taisyklių pažeidimus griežtinimas. Tai jau ne pirmas kartas, kai konkretus eismo įvykis Lenkijoje tampa tiesiogine paskata keisti įstatymus – panašiai reagavo valdžia ir po ankstesnių rezonansinių nelaimių.
Kaip tai atrodo Lietuvos kontekste
Lietuvoje geležinkelio pervažų pažeidimai jau ir dabar priskiriami prie griežčiausiai baudžiamų eismo taisyklių pažeidimų. Pagal ANK 421 straipsnį, už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam signalui ar nuleistiems užtvarams gresia bauda nuo 360 iki 560 eurų, o teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 6 mėnesių čia yra ne galimas, o privalomas – teismas kitokio varianto tiesiog neturi. Palyginti su Lenkijoje kol kas tik siūlomu fiksuotu trijų mėnesių atėmimu, Lietuvos sistema šioje srityje jau šiandien yra griežtesnė ir suteikianti mažiau erdvės vertinimui.
Redakcijos vertinimu, tai nereiškia, kad Lietuvai griežtinti nebereikia niekur kitur – tiesiog konkrečiai pervažų srityje šalis jau seniai priėmė sprendimą, prie kurio Lenkija tik dabar artėja po tragedijos.
Ar automatinis sprendimas – teisingas kelias
Vienas klausimas, kuris tikrai iškils Lenkijos diskusijose: ar fiksuotas, automatinis trijų mėnesių teisių atėmimas už bet kokį raudono signalo pažeidimą pervažoje yra proporcingas, nepriklausomai nuo aplinkybių? Lietuvos modelis čia siūlo dalinį atsakymą – teismui palikta valia nuspręsti, ar skirti dviejų, ar šešių mėnesių atėmimą pagal konkrečios situacijos pavojingumą, o ne fiksuotą vieną terminą visiems atvejams vienodai.
Kas toliau
Radomo ligoninės atstovė Karolina Gajewska trečiadienio vakarą patvirtino, kad į įstaigą atvežti trys sunkiausiai nukentėję asmenys. Konkretus įstatymo projektas dar turi būti pateiktas Ministrų tarybai – tikslios datos, kada pataisos įsigalios, kol kas nėra.
