Daugumai vairuotojų greičio viršijimo bauda yra nemaloni, bet pakeliama išlaida. Tačiau Šveicarijoje užfiksuota istorija parodė, kad bauda gali siekti net 290 000 JAV dolerių. Ši suma šokiravo visą pasaulį ir atskleidė, kaip veikia pajamomis grįsta baudų sistema.
Ferrari, 137 km/h ir rekordinė 290 000 dolerių bauda
2010 m. sausį netoli Šv. Galeno (St. Gallen) Šveicarijoje pareigūnai sustabdė raudoną „Ferrari Testarossa“. Vietoje, kurioje leistinas greitis buvo 80 km/h, vairuotojas lėkė 137 km/h greičiu. Tai jau savaime yra rimtas pažeidimas, tačiau šioje istorijoje svarbiausia ne tik viršytas greitis.
Vairuotojas, viešai įvardijamas tik kaip Roland S., buvo žinomas kaip nuolatinis pažeidėjas – vietos žiniasklaida jį vadino tikru „eismo chuliganu“. Būtent pakartotiniai pažeidimai ir milžiniškos pajamos lėmė, kad jo bauda pasiekė 290 000 JAV dolerių.
Šveicarijoje už tam tikrus KET pažeidimus baudos apskaičiuojamos pagal asmens pajamas ir turtą. Buvo nustatyta, kad vairuotojo turtas siekė apie 22,7 mln. JAV dolerių. Fiksuota kelių tūkstančių bauda tokio žmogaus nesustabdytų, todėl taikomas pajamomis paremtas modelis.
Pajamomis grįstos baudos: kaip jos veikia Europoje
Lietuvoje baudos dažniausiai yra fiksuotos – nurodytos KET ir Administracinių nusižengimų kodekse. Tuo tarpu keliose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Suomijoje ir kai kuriose Skandinavijos šalyse, taikoma kita filosofija: svarbu ne tik pažeidimas, bet ir tai, kiek realiai skauda pažeidėjui finansiškai.
- Baudos dydis priklauso nuo mėnesinių pajamų ar dienos uždarbio.
- Kuo didesnės oficialios pajamos, tuo didesnė bauda už tą patį pažeidimą.
- Taikomos viršutinės ribos (pvz., Šveicarijoje pajamomis grįsta bauda negali viršyti maždaug 1 mln. JAV dolerių).
Ši taisyklė taikoma tokiose šalyse kaip Šveicarija, Vokietija, Suomija ir kt. Lietuvos teisės aktai gali skirtis.
Suomija ypač gerai žinoma dėl „dienos baudų“ sistemos. Ten užfiksuota ir kita garsioji istorija, kai labai pasiturintis verslininkas už greičio viršijimą gavo maždaug 190 000 JAV dolerių siekiančią baudą.
Kodėl Šveicarija atsisakė fiksuotų baudų
Iki 2007 m. Šveicarijoje už greičio viršijimą ir kai kuriuos kitus pažeidimus buvo taikomos fiksuotos baudos arba trumpalaikis įkalinimas kelioms dienoms. Valstybė pamatė, kad tokia sistema turi rimtų trūkumų.
- Mažesnes pajamas gaunantys žmonės dėl baudų dažnai patirdavo finansinį šoką.
- Didesnes pajamas gaunantiems vairuotojams tos pačios baudos buvo praktiškai nepastebimos.
- Trumpo įkalinimo kaštus dažnai padengdavo mokesčių mokėtojai, o ne pats pažeidėjas.
Dėl to Šveicarijoje klausimas buvo pateiktas referendumui. Piliečiai pritarė pajamomis grįstoms baudoms, siekiant, kad atsakomybė būtų proporcinga žmogaus finansinėms galimybėms.
Nuo tada mažas pajamas gaunantis vairuotojas už labai rimtą pažeidimą gali gauti trumpą areštą, o labai turtingas – likti laisvėje, bet sumokėti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Argumentai „už“ pajamomis grįstą baudų sistemą
Pajamomis grįsta sistema turi aiškių šalininkų. Jų manymu, teisingumas nėra vienodai visiems skaičiuojama suma – teisingumas yra vienodai visiems jaučiamas poveikis.
Baudų politikos tyrėjai pabrėžia, kad 300 eurų bauda gali būti pražūtinga žmogui, uždirbančiam minimalų atlyginimą, bet beveik nepastebima asmeniui, kuris per mėnesį uždirba dešimtis tūkstančių. Todėl siūloma žiūrėti ne tik į pažeidimą, bet ir į realų poveikį pažeidėjo elgsenai.
Vienas baudų sistemos ekspertas iš Čikagos universiteto teigia, kad „skalės pritaikymas pagal pajamas leidžia užtikrinti, kad finansinė nuobauda būtų reali bausmė ir turtingam, ir mažai uždirbančiam vairuotojui“.
Kitas svarbus argumentas – didesnis surenkamų baudų efektyvumas. Kai baudos mažas pajamas gaunantiems žmonėms yra labiau įkandamos, jie dažniau jas sumoka laiku ir išvengia papildomų skolų ar bylų. Tuo pačiu, labai pasiturintys pažeidėjai sumoka reikšmingas sumas, kurios papildomai patenka į valstybės ar savivaldybių biudžetus.
Eksperimentai kitose šalyse: ką parodė praktika
Pajamomis grįstos baudos nėra vien tik Šveicarijos ar Suomijos išradimas. XX a. pabaigoje Niujorko valstijoje, Staten Ailande, buvo išbandytas vadinamasis „dienos baudos“ modelis, kai baudos dydis priklausė nuo pažeidėjo dienos pajamų.
Tyrimai parodė, kad jei sistema būtų buvusi taikoma plačiau ir ilgiau, surenkamų baudų įplaukos būtų galėjusios išaugti maždaug 80 procentų. Tuo pačiu sumažėjo nesumokėtų baudų, nes žmonėms buvo lengviau sumokėti individualiai pritaikytą sumą.
Vis dėlto tokie modeliai reikalauja daugiau administracinių resursų – reikia žinoti, kokios yra tikrosios pažeidėjo pajamos, o tai ne visada paprasta.
Kritika ir prieštaravimai pajamomis grįstoms baudoms
Žinoma, ne visi sutinka, kad pajamomis grįsta sistema yra teisinga. Kritikai teigia, kad taip baudos virsta savotišku „turto perskirstymu per KET“, nes turtingi moka labai daug, o mažai uždirbantys – gerokai mažiau už tą patį pažeidimą.
Kiti oponentai pabrėžia principinį argumentą: už tą pačią klaidą turėtų būti skiriama tokia pati bauda. Jų nuomone, finansinė padėtis neturėtų turėti jokios įtakos atsakomybei už konkrečią veiką, nes tai iškreipia teisingumo suvokimą.
Taip pat neretai keliami praktiniai klausimai: kaip tiksliai apskaičiuoti pajamas, ką daryti su žmonėmis, kurie dalį jų slepia, kaip vertinti savarankiškai dirbančius ar kintamas pajamas turinčius asmenis.
Ar pajamomis grįstos baudos tiktų Lietuvai?
Lietuvoje šiuo metu galioja fiksuotų baudų sistema: už KET pažeidimus numatytos konkrečios sumos, kurios taikomos visiems. Vis dėlto diskusijos apie „teisingesnes“ baudas kartais iškyla, ypač kalbant apie itin pavojingus pažeidimus, pavyzdžiui, labai didelį greičio viršijimą ar vairavimą apsvaigus.
Kai kurie eismo saugumo specialistai teigia, kad pajamomis grįsta sistema galėtų sumažinti rizikingą elgesį tarp labai pasiturinčių vairuotojų, kurie šiandien fiksuotų baudų tiesiog nebijo. Kiti įspėja, kad visuomenėje tai galėtų sukelti didelį pasipriešinimą, o sistema būtų sudėtinga administruoti.
Šveicarijos ir Suomijos pavyzdžiai rodo, kad net ir demokratinėse, aukštas pajamas turinčiose valstybėse drąsūs sprendimai yra įmanomi. Tačiau kiekviena šalis turi savo teisinę kultūrą ir politinį klimatą, todėl universalaus recepto nėra.
Išvada ir klausimas skaitytojui
290 000 JAV dolerių siekusi bauda Šveicarijoje tapo simboliu, kaip toli gali nueiti pajamomis grįsta baudų sistema. Vieniems tai – teisingumo ir atgrasymo pavyzdys, kitiems – perteklinė bausmė už tą patį pažeidimą.
Kaip manote jūs – ar Lietuvoje reikėtų svarstyti pajamomis grįstas baudas už pavojingiausius KET pažeidimus? Ar tokia sistema būtų teisingesnė, ar tik sukeltų dar daugiau ginčų?
Ko manote apie tokias baudas? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
